Pasibaigus valgymo sutrikimų prevencijos savaitei kviečiame dar kartą peržvelgti jos metu pristatytus sutrikimus bei apie kai kuriuos sužinoti šiek tiek daugiau. Svarbu paminėti, jog nors kiekvienas sutrikimas yra unikalus, daugumai jų būdingi panašūs stereotipai apie tai, kaip atrodo sergantieji: dažnai manoma, jog nuo valgymo sutrikimų kenčia tik tam tikros lyties, amžiaus ar svorio žmonės. Šis įsitikinimas ne tik klaidingas, bet ir žalingas, kadangi gali sustabdyti stereotipo neatitinkančius žmones nuo pagalbos kreipimosi ir apsunkinti jų gijimo procesą. Kiekvienas iš žemiau aptartų valgymo sutrikimų gali būti diagnozuotas bet kokiam sutrikimo simptomus patiriančiam žmogui.
Anoreksija
Nervinė anoreksija (anorexia nervosa), dažniausiai vadinama tiesiog anoreksija, yra gyvybei pavojinga liga, kurios pradžia dažniausiai mezgasi paauglystėje. Kūno dismorfija lemia, kad sergantieji gyvena iškreiptų veidrodžių karalystėje, savo kūną, net jei jis neįtikėtinai plonas, matydami kaip turintį viršsvorio ar net nutukusį. Ligos pradžią užčiuopti labai sunku – nors sergantieji valgo maistą itin mažais kiekiais, daug sportuoja, bando kitais būdais mesti svorį ir nuolatos mąsto apie maistą, savo svorį jie linkę slėpti, o ligą neigti. Gydymo dažnai atsisakoma dėl baimės priaugti svorio. Dauguma anoreksijos paliestų žmonių ligoninėse gydosi ne vienerius metus, patiria atkryčio etapus. Bandoma žmones gydyti vaistais, tačiau pagrindinis darbas ligos gydyme tenka psichoterapeutams.
Nors ši liga priskiriama psichikos ligų grupei, pasekmes jaučia visas kūnas. Nervų sistemos sutrikimai, mažakraujystė, kaulų retėjimas ir raumenų nusilpimas – tai tik dalis sveikatos sutrikimų, su kuriais susiduria anoreksijos paveikti žmonės. Be jau išvardytų simptomų, sergantieji jaučia pastovų nuovargį ir šalčio pojūtį, silpnėja jų dantys, plaukai ir nagai, išsausėja oda.
Anoreksija nėra nauja liga – 1689 m. anglų gydytojas Richard Morton aprašė berniuko ir mergaitės atvejus, kuriuos apibūdino kaip apetito praradimą, nepaaiškinamą niekaip kitaip, kaip tik kylantį iš psichikos. Kiti anoreksijos atvejai buvo aprašyti prabėgus dviem šimtams metų, 1873-aisiais. Juos aprašė anglų ir prancūzų gydytojai seras William Gull ir Ernest Charles Lasegue, priskirdami ir anorexia nervosa arba anorexie hysterique pavadinimus.
Bulimija
Nervinė bulimija (bulimia nervosa) yra psichologinis sutrikimas, kuris pasireiškia besaikiu valgymu, po kurio stengiamasi atsikratyti suvartoto maisto. Dažniausiai liga išsivysto laikantis griežtos dietos ir marinant save badu. Praėjus laiko tarpui žmogus taip save išsekina, kad pradeda nekontroliuojamai daug valgyti ir kuriam laikui praranda sotumo jausmą. Besaikis valgymas gali būti nutrauktas, kai žmogų pertraukia kitas asmuo arba dėl skrandžio skausmų nuo per didelio maisto kiekio. Persivalgius jaučiamas labai stiprus kaltės jausmas, todėl įvairiais būdais stengiamasi išvalyti savo kūną nuo maisto pertekliaus. Dažniausiai atsikratoma suvartoto maisto vemiant, vartojant laisvinamuosius, badaujant ar per daug intensyviai sportuojant.
Bulimija dažnai siejama su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija, nerimas ir narkotikų ar alkoholio vartojimas. Taip pat yra didesnė savižudybės ir savęs žalojimo rizika. Nemažą įtaką ligos vystymuisi turi psichologinis stresas, menka savivertė bei aplinkos spaudimas pasiekti tam tikrą figūros tipą. Nors sutrikimas yra psichologinis, bet neapsieinama be fizinių organizmo pokyčių. Dažnas priverstinis vėmimas gali lemti stemplės uždegimo išsivystymą, sukelti dehidrataciją, lemti dantų karieso bei dėmių atsiradimą. Elektrolitų disbalansas gali sąlygoti širdies ritmo sutrikimus, širdies sustojimą bei mirtį. Taip pat gali sutrikti mėnesinių ciklas, atsirasti kraujo bei inkstų pakitimai, kaulų retėjimas.
Remiantis statistika, tikimybė moterims susirgti bulimija yra maždaug devynis kartus didesnė nei vyrams. Vidutiniškai per 10 metų gydymo pasveiksta apie 50% žmonių. Deja, atsekti asmens ligos istoriją yra sunku, nes dažnu atveju sergantieji neigia turintys sutrikimą ir savo valgymo įpročius slepia, o dėl gydymo kreipiasi tik praėjus keliems metams po ligos pradžios.
Persivalgymo sutrikimas
Persivalgymo sutrikimas (angl. binge eating disorder), nors ir mažiau žinomas nei nervinė anoreksija ar nervinė bulimija, lygiai taip pat yra rimta ir neretai gyvybei pavojinga liga. Persivalgymo sutrikimui būdingi dažni persivalgymo epizodai, kuomet žmogus net nejausdamas alkio per trumpą laiką gali suvalgyti neįprastai didelį kiekį maisto. Nuo daugeliui pažįstamo nepatologinio persivalgymo šis sutrikimas skiriasi tuo, jog valgant prarandamas saikas, žmogus negali sustoti ir valgo iki nemalonaus pilnumo jausmo. Kartais toks persivalgymas panašus į bulimiją – nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės patiria kontrolės praradimą ir valgydami slepiasi nuo kitų. Visgi kitaip nei bulimija sergantys žmonės, turintys persivalgymo sutrikimą maisto dirbtinai nešalina iš organizmo, nors tarp persivalgymo priepuolių neretai laikosi įvairių drastiškų dietų.
Persivalgymo sutrikimas dažniausiai susijęs su stresu, nerimu bei depresija – bandoma slegiančias emocijas nuslopinti maistu. Vis dėlto po trumpam nuraminančio paguodos jausmo sergantieji pajunta gėdą, kaltę, pasibjaurėjimą, užplūsta liūdesys ir bejėgiškumas, o problemos tik pagilėja. Be psichologinių pasekmių persivalgymo sutrikimą gali lydėti ir nuolat kintantis svoris, pilvo skausmai, įvairūs virškinimo sutrikimai bei padidėjusi nutukimo rizika. Nors ne visi sergantieji priauga svorio, nuo kreipimosi pagalbos juos gali sustabdyti visuomenėje itin gajus neigiamas požiūris į storumą ir dėl to kylanti gėda.
Pika sutrikimas
Pika (angl. pica) yra valgymo sutrikimas, kurį turintys žmonės valgo ne maisto produktus, pavyzdžiui popierių, plaukus, žemes, dažus, ledą, stiklą. Toks valgymo sutrikimas trunka bent vieną mėnesį be pertraukų ir nėra susijęs su kultūriniais ar socialiniais papročiais.
Sutrikimas diagnozuojamas įvertinus asmens gyvenimo anamnezę, esamą būklę ir galimą šalutinį suvalgytų medžiagų poveikį (anemija, žarnyno blokados, bakterinės ir parazitinės infekcijos). Pika sutrikimas nėra diagnozuojamas vaikams, jaunesniems nei 2 metai, nes toks ne maisto produktų dėjimas į burną yra įprastas būdas pažindintis su pasauliu.
Pika sutrikimas dažnai pasireiškia kartu su kitais psichikos sveikatos sutrikimais (pvz. intelekto sutrikimais, autizmo spektro sutrikimais, šizofrenija), tačiau dažniausiai šį sutrikimą sukelia geležies trūkumo anemija, nepakankama mityba ir nėštumas.
Jei sutrikimas yra sukeltas kitų organinių ligų ar būklių, ją galima išgydyti gydant pagrindinę ligą (vaistais ar vitaminais) ir patenkinant normalų maisto medžiagų ir mineralinių medžiagų poreikį. Tačiau jeigu Pika sutrikimas nėra susijęs su organine liga arba teikiamas gydymas yra neefektyvus, sutrikimas yra gydomas pasitelkiant elgesį keičiančias intervencijas.
Purusimo sutrikimas
Purusimo sutrikimas (angl. purging disorder) yra valgymo sutrikimas, apibūdinantis maisto „šalinimą“ iš organizmo norint numesti svorio arba pakeisti kūno formas. Šalinimas gali reikšti įvairius dalykus, tokius kaip pačiam sau sukeltą vėmimą, netinkamą laisvinamųjų naudojimą, besaikį fizinį aktyvumą, badavimą ar netinkamą klizmos naudojimą. Nors šis sutrikimas nėra taip pat gerai žinomas kaip kiti valgymo sutrikimai ir dažnai painiojamas su bulimija dėl maisto šalinimo, esminis skirtumas tarp jų yra tai, jog bulimija sergantys žmonės patiria ir nekontroliuojamus persivalgymo priepuolius.
Purusimo sutrikimui nėra vieno gydymo būdo. Vieniems gali prireikti intensyvaus stacionarinio gydymo, kuomet taikomas stebėjimas ir kasdieninis vertinimas, kitiems pakanka ir ambulatorinės psichoterapijos pagalbos bei konsultavimo mitybos klausimais. Šiai ligai gydyti nėra naudojami vaistai, jie skiriami tik kuomet yra gretutinių nuotaikos sutrikimų, kurie gali sukelti pacientui papildomą stresą.
Kenčiant nuo purusimo sutrikimo organizmas patiria nemažą žalą, kuri gali kelti rimtą pavojų sveikatai ar gyvybei. Dažni simptomai yra silpnumo pojūtis, dantų ėduonis, gerklės ir veido patinimas, dehidratacija, maistinių medžiagų nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, vidurių užkietėjimas, širdies ir kraujagyslių problemos, nėštumo komplikacijos, nuotaikų svyravimas, ar sumažėjęs libido.
Pastebėti, jog žmogus turi valgymo sutrikimą, gali būti labai sunku, tačiau keli faktoriai, galintys indikuoti, kad žmogus kenčia nuo purusimo sutrikimo, yra komentarai, atspindintys didelį susirūpinimą dėl suvalgomo maisto, dietų laikymasis, dažni apsilankymai tualete ir vėmimo požymiai, bei perteklinis dantų skalavimo skysčio arba kramtomosios gumos naudojimas.
Kitas konkretus maitinimosi ar valgymo sutrikimas
Kito konkretaus maitinimosi ar valgymo sutrikimo (angl. OSFED – other specified feeding or eating disorder) diagnozė skiriama tada, kai asmuo kenčia nuo sutrikusio maitinimosi, tačiau jo patiriami simptomai pilnai neatitinka kitų apibrėžtų valgymo sutrikimų. Į šią kategoriją patenka tiek konkrečiau apibūdinami sutrikimai, kaip netipinė anoreksija, bulimija ar persivalgymo sutrikimas, ortoreksija ar šiame straipsnyje plačiau aptartas purusimo sutrikimas, tiek unikalūs simptomų deriniai. Neretai manoma, jog šis sutrikimas yra mažiau rimtas nei kiti, tačiau tyrimai rodo, kad medicininių komplikacijų ir mirčių nuo OSFED skaičius beveik nesiskiria nuo anoreksijos ir bulimijos rodiklių.