Privatumas skaitmeninėje erdvėje – esminė žmogaus teisė

„Atsižvelgdama į tai, kad visiems žmonių giminės nariams būdingo orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas“ – taip prasideda Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurios turi laikytis kiekviena valstybė narė. Privatumas ir duomenų apsauga yra vieni iš daugelio orumą ir lygias teises užtikrinančių faktorių, tad jie privalo būti užtikrinti kiekvienam asmeniui. Šiais laikais, kai beveik visa informacija yra perkelta į internetinę erdvę, kyla nauji iššūkiai siekiant išlaikyti Deklaracijos užkeltą kokybės kartelę.

Internetinis saugumas yra jau visiems įprasta tema – mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos, vaikai nuo mažų dienų mokomi nesidalinti privačia informacija socialinėse medijose. Tačiau tai, kad žmogus neskelbia asmeninės informacijos internete dar neužtikrina saugumo ir privatumo – tai labiausiai priklauso nuo medijos ir jos savininkų. Prieš dvejus metus Europos Sąjunga išleido Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) – tikslias nuorodas, kaip kompanijos turi saugoti gaunamus duomenis, bei pasekmes, laukiančias nesilaikant nurodymų. BDAR siekiama sugrąžinti galią duomenis suteikiantiems asmenims: kiekvienos internetinės platformos vartotojai turi būti aiškiai supažindinami, kaip bus naudojama jų asmeninė informacija ir kokie duomenys bus saugomi, bei turi būti pranešama, jei įvyktų duomenų nutekėjimas.

Vis dėlto net įsigaliojus griežtoms nuostatoms, kurių laikymasis aktyviai prižiūrimas, duomenų nutekėjimas nėra išvengiamas. Nutekėjimai vyksta ir lokalizuotose kompanijose – verta paminėti šių metų kovo įvykius, kai programėlių „m.Ticket“ ir „m.Parking“ naudotojų mokėjimo kortelių duomenys buvo ypač lengvai pasiekiami, – ir socialinių medijų gigantuose „Twitter“, „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“. Šios socialinės platformos buvo kaltinamos 70 milijonų asmeninių paskyrų informacijos dalinimusi su trečiosiomis šalimis, informacijos rinkimu ir profiliavimu be vartotojų žinios, siekiant panaudoti surinktus duomenis politinėms reklamoms ar perduoti Šveicarijos bankams. Beveik visada šios kompanijos buvo išteisintos, nes vartotojų buvo privalomai prašoma sutikti su „Nuostatais ir Sąlygomis“, kuriose nurodyta kaip, kur ir kokie duomenys bus laikomi. Kitaip sakant, vartotojai tariamai buvo informuoti apie duomenų dalinimosi su trečiosiomis šalimis tikimybę, žinojo, kad jų duomenys gali būti perkelti į kitus serverius be pranešimo, bei buvo supažindinti, kokie jų duomenys bus kaupiami – asmeninės žinutės, naujienlaiškiai, tiksli lokacija ir t. t.

Pasak JT Žmogaus teisių vyriausiosios komisarės Michelle Bachelet, skaitmeninė revoliucija arba suteiks žmonėms daugiau galimybių ir išsaugos gyvybes, arba visuomenę suvaržys ir kainuos gyvybes. Tai tampa ypač aktualu, kai informaciją nekontroliuojamai renka, klasifikuoja ir naudoja valdžios institucijos. Kasmetinė „Freedom of the Net“ ataskaita teigia, kad 2019 metais rekordinis skaičius valstybių ėmėsi baudžiamojo persekiojimo prieš vartotojus, kurie internete skelbė nesmurtinius politinius, socialinius ar religinius pasisakymus. JAV paplito biometrinio rodiklio – veido atpažinimo – naudojimas oro uostuose, nepaisant kritikos dėl šios praktikos netikslumo ir jos taikymo be asmens sutikimo. Kinijoje, Singapūre bei Jungtinėje Karalystėje jau tapo įprasta, kad policija nuolat stebi miestus per kameras, nors nėra aiškiai pateikiama, kur ši informacija laikoma, kam naudojama ir kurį laiką saugojama. Londone net užfiksuotas atvejis, kai asmuo gavo baudą už vaikščiojimą prisidengus veidą, siekiant paslėpti identitetą nuo pastovaus valdžios stebėjimo. Toks duomenų rinkimas ir saugojimas yra tiesioginis žmogaus teisių pažeidimas – juk tai valdžios inicijuota cenzūra, skatinanti baimės ir savicenzūros kultūrą.

Kaip atsakas į šių metų birželį vykusių „Black Lives Matter“ protestų bangą, Prancūzijoje lapkritį buvo išleistas naujas įstatyminis straipsnis, draudžiantis į internetą kelti policininkų nuotraukas ar vaizdo įrašus, iš kurių galima juos atpažinti – už tokius veiksmus turėjo grėsti piniginės baudos, siekiančios kelis tūkstančius eurų, arba kelerių metų trukmės laisvės atėmimas. Nors oficialiai teigta, kad buvo siekiama apsaugoti tuos, kurie užtikrina žmonių saugumą, žurnalistų ir visuomenės nuomone, buvo pažeisti teisingos ir laisvos informacijos sklaidos bei visuomenės teisingo informavimo principai. Tai įtraukia ir policijos brutalumo ar netinkamo elgesio dokumentavimą bei skelbimą viešai, kas ir iššaukė šių metų masinius protestus visame pasaulyje bei leido sulaukti teisingumo ir gauti paramą nuo policijos smurto reguliariai kenčiančioms bendruomenėms. Informacijos turėjimas suteikia galios, tad įsakymų vykdytojų siekis išvengti bausmių dėl įrodymų trūkumo skatina sunerimti. Kilus tiek civilių, tiek medijos atstovų nepritarimui ir šiam virtus masiniais protestais, minėtas įstatyminis straipsnis buvo atšauktas.

JT Žmogaus teisių komitetas, atsižvelgdamas į skaitmeninėje erdvėje išlaikytinas privatumo, orumo ir asmeninių ribų vertybes, teigia, kad bendrinis stebėjimas yra neleistinas, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, pavyzdžiui, vykstant nusikaltimo tyrimui. Tačiau, kaip buvo minėta, tai jau yra naudojama, ir ne tik valdžios institucijų, bet ir didžiųjų korporacijų per išmaniuosius telefonus ar biometriką, pavyzdžiui, žmogaus pirštų antspaudus ir veido atpažinimo technologijas. Visa skenuota, filmuota, nurašyta informacija yra saugoma, ne visada atkreipiant dėmesį kur ir kaip, ir, tuo labiau, ne visada suteikiant galimybę prie tos informacijos prieiti arba atsisakyti jos rinkimo. Šiuo metu yra nemažai būdų save apsaugoti, pradedant kodavimu, baigiant privačiais tinklais (VPN, angl. virtual private network), tačiau mažai kokybiškų paslaugų yra suteikiama iš valdžios ar korporacijų. Kai socialinės medijos yra neatskiriama gyvenimo dalis, o kiekvienas „like“, komentaras ar lokacija yra archyvuojami, atsargos neužtenka, tačiau vieno atsakymo, kaip jaustis saugiai, deja, dar nėra.

Skaidrumo reikalavimas valdžiai ir verslui neturėtų būti neįprastas. Duomenų apsauga ir asmens privatumas, ginami JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, turėtų būti prioritetiniai – tai veikia visas visuomenės grupes, o neužtikrinimas pavojingiausias labiausiai pažeidžiamoms grupėms. Be viso to, tai liečia ir kiekvieną asmeniškai.

Parengė Ieva Budreikaitė

Redagavo Goda Stirbytė

Platesnę diskusiją šia tema galite rasti čia: https://youtu.be/fCUTX1jurJ4

Šaltiniai:

Facial Recognition: When Convenience and Privacy Collide. Prieiga per internetą: https://www.securitymagazine.com/articles/90533-facial-recognition-when-convenience-and-privacy-collide

Tear gas and clashes at Paris protest against police violence. Prieiga per internetą: https://www.france24.com/en/france/20201128-anger-at-police-beating-galvanises-french-protests-against-security-bill

French parliament drops controversial draft law curtailing right to film police. Prieiga per internetą: https://www.france24.com/en/france/20201130-french-parliament-drops-draft-law-curtailing-right-to-film-police

Facial Recognition: When Convenience and Privacy Collide. Prieiga per internetą: https://www.coe.int/en/web/freedom-expression/guide-to-human-rights-for-internet-users#{%2234618061%22:[3]}

Guide to Human Rights for Internet Users. Prieiga per internetą: https://freedomhouse.org/report/special-report/2020/user-privacy-or-cyber-sovereignty

Human rights in the digital age. Prieiga per internetą: https://www.ohchr.org/EN/NewsEvents/Pages/DisplayNews.aspx?NewsID=25158&LangID=E

Government Policy for the Internet Must Be Rights-Based and User-Centred. Prieiga per internetą: https://www.un.org/en/chronicle/article/government-policy-internet-must-be-rights-based-and-user-centred 

Duomenų nutekėjimo skandalas: aiškėja, kad nutekėti galėjo ir mokėjimo kortelių duomenys. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1148483/duomenu-nutekejimo-skandalas-aiskeja-kad-nuteketi-galejo-ir-mokejimo-korteliu-duomenys