Moterys moksle: penkių mokslininkių istorijos

Kasmet vasario 11 d. visame pasaulyje minima moterų ir mergaičių moksle diena. Ilgą laiką mokslas buvo laikomas vyrų privilegija ir tik drąsos, ryžto ir milžiniškų pastangų dėka moterims pavyko įrodyti, kad jos gali būti ne tik puikios šeimininkės, bet ir pasaulį keičiančios mokslininkės ir išradėjos. Pasaulio moterų pasiekimai moksle yra svarbūs ir paliečia kiekvieną pasaulio moterį ir mergaitę, nes įrodo, jog kiekvienoje moteryje rusena galia ir tvirtybė siekti užsibrėžtų tikslų, kad ir kaip sunkiai pasiekiami jie atrodytų.

Urtė Neniškytė

1983 m. gimusi Urtė Neniškytė baigė biochemijos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universitete, o daktaro laipsnį įgijo Kembridžo universitete, kurio laboratorijose tyrinėjo Alzhaimerio ligos progresavimą. Po doktorantūros Neniškytė stažavosi Europos molekulinės biologijos laboratorijoje Italijoje pagal Marie Skłodowska-Curie podoktorantūros programą, kur tyrinėjo sinapsių pokyčius smegenų vystymosi metu. Šiuo metu Neniškytė yra Vilniaus universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedros mokslo darbuotoja. Jos darbo grupė siekia nustatyti molekulinius smegenų tinklų genėjimo mechanizmus, kurių metu smegenų imuninės ląstelės iš bręstančio neuronų tinklo pašalina nereikalingas jungtis ir taip sudaro sąlygas susiformuoti struktūriškai ir funkciškai brandžiam tinklui. Už savo pasiekimus moksle Urtė Neniškytė yra gavusi įvairių stipendijų ir apdovanojimų, ji yra pirmoji lietuvė, gavusi L‘Oreal-UNESCO „Mokslo moterims“ stipendiją. Urtė Neniškytė taip pat yra Lietuvos mokslo tarybos valdybos narė, aktyviai dalyvaujanti mokslo populiarinimo veikloje.

Katherine Johnson

Afroamerikiečių kilmės matematikė Katherine Johnson buvo moteris, kurios skaičiavimais kompiuterių eros pradžioje buvo pasitikima labiau nei kompiuterio – net pirmasis Žemės orbita skridęs žmogus John Glenn prieš skrydį prašė Katherine Johnson patikrinti, ar tikrai kompiuteris teisingai apskaičiavo jo skrydžio trajektoriją. Nuo pat mažens šiai moteriai labai gerai sekėsi moksluose – būdama 14 metų ji baigė mokytis gimnazijoje, o vėliau buvo viena iš kelių pirmųjų juodaodžių, kuriems buvo pasiūlyta mokytis Vakarų Virdžinijos universitete. Johnson iš pradžių dirbo mokytoja, o vėliau gavo darbą organizacijoje NACA (vėliau tapusia NASA). Čia ji planavo raketų skrydžius bei prisidėjo prie misijos į Marsą planavimo. Katherine Johnson garbei NASA jos vardu pavadino tyrimų centrą, o prezidentas Barack Obama matematikę apdovanojo Prezidento garbės medaliu – aukščiausiu JAV civiliams skiriamu apdovanojimu.

Agnė Vaitkevičienė

Agnė Vaitkevičienė – vienintelės Lietuvoje ląstelių terapijos preparatus gaminančios įmonės „Froceth“ įkūrėja ir vadovė, inovatorė, mokslininkė. Dar paauglystėje Vaitkevičienė susidomėjo būtent kamieninėmis ląstelėmis ir jų panaudojimu regeneracinėje medicinoje, tad nenuostabu, kad toliau mokslininkė rinkosi studijas Vilniaus ir Barselonos universitetuose. Išsilavinimas, įgytas tokiose srityse kaip molekulinė biologija ir bioteisė, pravertė perkeliant mokslą į praktiką ir įkuriant savo įmonę. Šiuo metu „Froceth“ išsiskiria tuo, kad šioje įmonėje gaminami vaistiniai preparatai yra pritaikomi kiekvienam pacientui individualiai – paciento ląstelės yra tarsi perkuriamos kovai su paciento liga. Akivaizdu, kad Agnė Vaitkevičiūtė – tai ne tik įspūdingų aukštumų pasiekusi moteris moksle, bet ir žmogus, sugebėjęs sukurti novatorišką verslą.

Alice Ball

Alice Augusta Ball gimė 1894 metais Siatle, Vašingtone. Vaikystėje mergaitės susidomėjimą chemija įžiebė tėvų pomėgis fotografijai – tuo metu tai buvo sudėtingas procesas, nuotraukų išryškinimui buvo naudojami įvairūs cheminiai mišiniai. Puikiais rezultatais užbaigusi mokyklą, mergina įstojo į Vašingtono universiteto farmacinės chemijos bakalauro studijų programą, o po šios – ir į farmacijos bakalauro studijas. Tolesnėms studijoms pasirinkusi Havajų universitetą, Alice tapo pirmoji moteris ir pirmoji juodaodė, šioje institucijoje gavusi chemijos magistro laipsnį ir tapusi chemijos dėstytoja universitete. Didžiausias šios jaunosios mokslininkės pasiekimas – suleidžiamų vaistų nuo raupsų išradimas. Šie vaistai buvo naudojami iki pat 1940-ųjų, kai buvo išrastas pilnas šios ligos gydymas. Šis metodas dabar vadinamas Ball metodu (angl. the Ball method), taip išreiškiant pagarbą išradėjai, palengvinusiai tūkstančių žmonių gyvenimus.

Liucija Sereikaitė – Juozonienė

Tarp pasaulio atradėjų puikuojasi ir lietuvės Liucijos Sereikaitės – Juozonienės vardas. Mokslininkė fizikė gimė 1926 m. liepos 6 d. Paberžėje, ūkininko Vincento Sereikos šeimoje. Kurį laiką užsiėmė pedagogine veikla, matematikos, fizikos ir astronomijos paslapčių mokė savo krašto mokyklose, tuo pačiu metu neakivaizdine tvarka studijuodama tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute. Baigusi studijas pasuko mokslininkės keliu ir įsidarbino Kauno politechnikos institute. Čia dirbdama ultragarso laboratorijoje atrado ir mokslo žurnale „Ultragarsas“ aprašė paviršines išilgines bangas. Deja, šio atradimo nepripažino SSRS Atradimų komitetas ir tik vėliau L. Sereikaitės – Juozonienės atradimas buvo patvirtintas kitų šalių mokslininkų. Galiausiai atradėjos vardas 1986 m. buvo įtvirtintas pasaulyje pripažintame mokslininkų J. Krautkrämer ir H. Krautkrämer žinyne „Werkstoffprüfung mit Ultrashall“.

Rašė: Audrė Jokubauskytė, Goda Stirbytė, Kamilė Mažonaitė

Redagavo: Julija Baublinskaitė

Šaltiniai:

Dr. Urtė Neniškytė. Prieiga per internetą:

https://www.lmt.lt/lt/apie-taryba/valdyba/dr.-urte-neniskyte/2779

VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Urtė Neniškytė: „Esame tarptautinio lygio žaidėjas“. Prieiga per internetą: