Birželio mėnuo, skirtas paminėti Stonewall riaušes, šiais metais prasideda pasaulyje vykstant tragiškiems įvykiams. Jie primena, kad LGBTQ+ žmogaus teisės, kurias turime dabar, nebuvo iškovotos lengvai ir taikiai ir kad ši kova LGBTQ+ bendruomenei bei kitoms mažumoms vis dar tęsiasi ir yra aktuali. Pasaulio kontekste matome, kad Lietuvoje pasiketimai žmogaus teisių srityje vyksta, tačiau šis procesas labai lėtas. Kai kur kova už teises nebėra tokia sudėtinga – daugelis valstybių jau daugybę metų nuosekliai gerina savo LGBTQ+ piliečių gyvenimo kokybę, o kai kurios į priekį šioje srityje išsiveržė visai neseniai. Manome, kad Lietuvai būtina mokytis iš šių labai skirtingų, tačiau bendro tikslo – piliečių gerovės – siekiančių šalių gerosios praktikos. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kurių iš jų patirtį.
KANADA
Šiandien Kanada laikoma viena labiausiai LGBTQ+ žmonėms draugiškų šalių pasaulyje. Spartacus žurnale publikuojamame Gay Travel Index, kuriame vertinama LGBTQ+ žmonių gyvenimo kokybė skirtingose pasaulio šalyse, nuo 2018 metų Kanada užima pirmąją vietą.
Pirmoje XX a. pusėje Kanadoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų pasaulio šalių, požiūris į homoseksualumą buvo radikalus – bet kokie lytiniai santykiai, neskirti giminei pratęsti, buvo asocijuojami su seksualiniu ir psichologiniu iškrypimu, pedofilija, neištikimybe valstybei. Amžiaus viduryje kilę JAV pilietinių teisių ir moterų teisių judėjimai bei iki gyvos galvos įkalinto už „šiurkštų nepadorumą“ (gross indecency) kanadiečio Everett George Klippert byla keitė bendrą visuomenės klimatą ir skatino valdžią vykdyti reformas. Kanados Teisingumo ministras Pierre Trudeau tuo metu pasakė iki šiol dažnai cituojamą frazę: „Valstybei nėra vietos tautos miegamuosiuose“. Trudeau tapus Kanados ministru pirmininku, 1969 m. seksualiniai santykiai tarp tos pačios lyties asmenų buvo dekriminalizuoti.
Su šiais įvykiais gimęs LGBTQ+ žmogaus teisių judėjimas Kanadoje nuosekliai ir dauguma atvejų sėkmingai siekia šių teisių įgyvendinimo. 2005 m. Kanada tapo ketvirtąja šalimi pasaulyje, įteisinusia tos pačios lyties santuoką. Tos pačios lyties poros turi teisę įsivaikinti, susilaukti vaikų naudojantis altruistine surogatine motinyste, taip pat turi vienodas socialines ir mokesčių lengvatas, susijusias su pensijomis, senatvės draudimu ir apsauga nuo bankroto. Translyčiai žmonės gali pasikeisti vardą ir asmens tapatybės dokumentus be chirurginės lyties keitimo operacijos, o pasirinkusiems operaciją teikiamos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos. 2020 m. Kanados Slaptosios Tarybos kabineto (Privy Council Office) atlikta apklausa parodė, kad bendras visuomenės požiūris į LGBTQ+ žmones yra labai pozityvus: 91.8 proc. apklaustųjų teigė, kad nejaustų nepatogumų gyvendami lesbietės, gėjaus ar biseksualaus asmens kaimynystėje, 87.6 proc. nejaustų nepatogumų turėdami translytį kaimyną.
Pasak dabartinio Kanados ministro pirmininko Justin Trudeau, kanadiečiai žino, kad jų šalis yra stipresnė dėl savo įvairovės, o ne nepaisant jos.
MALTA
Griežtai katalikiška Maltos sala, skirtingai nuo Kanados, konservatyvias tradicijas išlaikė labai ilgai. 2011 m. ji buvo viena iš paskutinių dviejų pasaulio valstybių, kur skyrybos buvo nelegalios. Nuo 2015 m. Malta penkis metus iš eilės yra tarptautinės LGBTI teisių organizacijos ILGA-Europe skelbiamo Rainbow Europe Index viršuje, o pasauliniame Gay Travel Index iš 2018 metais užimtos 21 vietos šiais metais ji pakilo į 1 vietą.
Maltos istorija yra viena įdomiausių. Lyginant su Vakarų Europos šalimis, Malta buvo gerokai mažiau paveikta 7-ąjame dešimtmetyje prasidėjusios seksualinės revoliucijos. Apie 95 proc. Maltos populiacijos yra katalikai, todėl bažnyčia turėjo istoriškai svarbų vaidmenį formuojant visuomenės nuostatas ir politiką. Apie 50 proc. šalies gyventojų vis dar lanko mišias kiekvieną sekmadienį. Pasak Maltos LGBTQ teisių judėjimo atstovės Gabi Calleja, bažnyčia ne tik dalyvauja visuomenės gyvenime – ji yra dalis kiekvieno daugumos maltiečių gyvenimo aspekto.
Kartu su 2011 m. referendumu, kuriame daugiau nei pusė maltiečių balsavo už skyrybų įteisinimą, Maltoje prasidėjo pokyčių procesas. Tai buvo pirmas kartas, kai visuomenė atsiribojo nuo bažnyčios nuomonės. Po 2013 m. rinkimų pasikeitus politiniam klimatui, ministras pirmininkas iškėlė LGBTQ+ žmonių teisių įtvirtinimą kaip prioritetą politikoje. Nors bažnyčios santykis su LGBTQ+ bendruomene vis dar yra komplikuotas, progesyvūs politiniai sprendimai stipriai pakeitė bendruomenės žmonių gyvenimo kokybę.
Šalia įstatymų, kuriuos yra priėmusios daugelis progresyvių pasaulio šalių, Malta išskirtinai lyderiauja teisinėje ne binarinės lyties ir interlyčių žmonių apsaugoje. Ne binarinės lyties Maltos piliečiai turi teisę vietoje „vyras“ arba „moteris“ pase įrašyti neutralų „X“, egzistuoja įstatymas, draudžiantis atlikti kosmetines operacijas interlyčiams kūdikiams. Teisiniuose dokumentuose, susijusiuose su buitiniais ir šeimos santykiais, naudojama lyčiai neutrali kalba. Taip pat Malta 2016 m. tapo pirmąja šalimi Europoje, kriminalizavusia konversijos terapiją.
TAIVANAS
Taivane, kaip ir Maltoje, religija ilgą laiką formavo visuomenės normas ir vis dar yra svarbi daugumos žmonių gyvenime. Tačiau dėl radikaliai kitokio tradicinio požiūrio į į homoseksualumą ji suvaidino priešingą vaidmenį – padėjo pagrindus tolerancijai LGBTQ+ asmenims. Nors Taivanas nėra viena progresyviausių pasaulio šalių – Gay Travel Index šiais metais jis užėmė 23 vietą – tai yra draugiškiausia LGBTQ+ bendruomenei šalis Azijoje.
Dėl kultūrinio fono ir religinių tradicijų homoseksualumas ir translytiškumas Taivane matomas kitaip nei Vakarų pasaulio šalyse. Jis čia niekada nebuvo neteisėtas. Pagrindinės šalies religijos budizmas ir taoizmas nei smerkia, nei palaiko homoseksualumo – santykiai tarp vyrų, skirtingai nei daugumoje vakarietiškų religijų, nelaikomi pasibjaurėtinais. Vis dėlto ilgą laiką tai buvo tabu tema ir LGBTQ+ žmonės neturėjo jokios teisinės apsaugos.
90-aisias Taivane prasidėjo LGBTQ+ teisių judėjimai. 2004 m. įsigaliojo diskriminaciją lytinės orientacijos ir lyties tapatybės pagrindu ugdymo srityje draudžiantys įstatymai, o 2007 m. analogiški su darbo aplinka susiję įstatymai. 2011 m. sostinėje Taipėjuje įvyko „didžiausias pasaulyje tos pačios lyties vestuvių vakarėlis“, kuriame neoficialiai susituokė apie 80 lesbiečių porų. 2017 m. Aukščiausiasis Teismas paskelbė ilgai lauktą nutarimą – įstatymai, neleidžiantys susituokti tos pačios lyties asmenims, yra antikonstituciniai. 2019 m. tos pačios lyties santuoka buvo pilnai įteisinta ir Taivanas tapo pirmąja šį įstatymą priėmusia Azijos šalimi.
Vis dėlto kai kurios svarbiausios LGBTQ+ žmogaus teisės Taivane kol kas nėra įgyvendintos. Pavyzdžiui, translyčiai žmonės neturi teisės pasikeisti asmens tapatybės dokumentų be lyties keitimo operacijos, tos pačios lyties poros gali įsivaikinti tik tuo atveju, jei vienas iš partnerių yra biologinis vaiko tėvas. Tačiau kiekvienais metais ši šalis žengia vis drąsesnius žingsnius LGBTQ+ bendruomenės gerovės užtikrinimo link.
Apžvelgdami šių šalių patirtį matome, kad LGBTQ+ žmonių kasdienybė gali būti daug geresnė nei ta, prie kurios yra pripratusi Lietuvos bendruomenė. Žmogaus teisių pergalės šiose šalyse mums parodo, kad ryžtinga politinė valia ir tinkama teisinė apsauga stipriai keičia LGBTQ+ žmonių gyvenimus ir suteikia jiems bendrą saugumo jausmą. Tačiau nepatogūs politiniai sprendimai dar niekada nebuvo priimti vien dėl pačių politikų gerų norų ir iniciatyvos – visuomeniniai judėjimai, aktyvizmas ir nuolatinis valstybės valdančiųjų spaudimas suteikė mums teises, kuriomis galime naudotis šiandien.