Parengė Julija Baublinskaitė
Nors mūsų dienomis džiugina daugelio šalių padarytas progresas LGBTQ+ teisių srityje, gilios religinės tradicijos ir sovietinis palikimas Rytų Europoje verčia šį regioną gan smarkiai atsilikti. Kai kuriose valstybėse LGBTQ+ bendruomenės gyvenimo kokybė ne tik negerėja, bet ir eina į blogąją pusę. Ypač tai pastebima Lenkijoje ir Rusijoje. Konservatyvi valdžia Lenkijoje atvirai diskriminuoja LGBTQ+ piliečius ir užmerkia akis prieš augantį priešiškumą bei žiaurumą, Rusijoje plačiai cenzūruojama LGBTQ+ draugiška informacija, klesti priekabiavimas ir smurtas, o Čečėnijoje priešiškumas išaugęs iki LGBTQ+ žmonių persekiojimo ir kankinimų. Šiame straipsnyje plačiau aprašysime situaciją minėtose šalyse.
Lenkija
Pasak 2015 m. Amnesty International ataskaitos, Lenkijos teisinė sistema tinkamai negina LGBTQ+ žmonių bei kitų marginalizuotų grupių nuo neapykantos nusikaltimų. Buvo pastebėta, jog teisiškai saugomos tik kai kurios mažumų grupės, todėl patyrus neapykantos nusikaltimą seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės pagrindu dažniausiai šie nusikaltimai klasifikuojami ir baudžiami kaip įprasti nusikaltimai, o neapykanta grįsti motyvai ignoruojami. Per pastaruosius keletą metų LGBTQ+ žmogaus teisių apsaugos situacija šalyje iš esmės tik pablogėjo. Itin konservatyvi valdančiųjų partija„Teisė ir teisingumas“ (Prawo i Sprawiedliwość, PiS) kartu su įvairiomis radikaliomis nacionalistinėmis bei religinėmis organizacijomis ir Romos katalikų bažnyčia skleidžia priešiškumą LGBTQ+ bendruomenei ir įvairiomis teisinėmis, propagandinėmis ir net smurtinėmis priemonėmis siekia ją nutildyti.
Vienu iš labiausiai Lenkijos LGBTQ+ bendruomenę paveikusių reiškinių tapo 2019 m. prasidėjęs miestų pasiskelbimas „zonomis be LGBT ideologijos“. 2019 m. sausį Varšuvos miesto taryba pasirašė vadinamąją LGBTQ+ deklaraciją, kurioje buvo numatytos LGBTQ+ bendruomenei skirtos paramos priemonės kaip intervencijos centras žmonėms, išmestiems iš namų ar besibaiminantiems dėl savo gyvybės gyvenamojoje aplinkoje, visą parą veikianti karštoji linija, žodinio ir fizinio smurto prevencija ir panašiai. Reaguodama į šią deklaraciją konservatyvi valdžia keliuose miestuose priėmė rezoliucijas prieš LGBTQ+ ideologiją, palaikomas PiS, arba ultrakonservatyvios katalikiškos NVO Ordo Iuris Šeimos teisių chartiją.
Rezoliucijose reiškiamas nepritarimas „homopropagandai“, teigiama, kad LGBTQ+ teisių judėjimas pažeidžia pagrindines teises ir laisves, garantuojamas tarptautinės teisės aktuose, ginčija Lenkijos Konstitucijoje saugomas vertybes ir kišasi į religinių bendruomenių autonomiją. Neapykanta pridengiama rūpesčiu dėl jaunosios kartos moralinio vystymosi ir šeimos institucijos. Šeimos teisių chartijoje LGBTQ+ bendruomenė puolama netiesiogiai, skatinant siaurą heteronormatyvų šeimos modelį. Nors abu minėti dokumentai yra simboliniai ir neturi realios teisinės galios, jie pristatomi kaip įstatymas, todėl zonų be LGBTQ+ atsiradimas pasėjo baimę ir nerimą vietinėse bendruomenėse. Šiose vietovėse mokyklų darbuotojai jaučiasi įbauginti atvirai kalbėti LGBTQ+ ar lygybės temomis, remti LGBTQ+ mokinius, viešose erdvėse priešinamasi antidiskriminaciniams renginiams ir iniciatyvoms.
Šiuo metu maždaug trečdalis Lenkijos teritorijos laiko save zona be LGBTQ+ (LGBTQ+ aktyvistų sukurtas žemėlapis su informacija apie deklaracijų priėmimo aplinkybes gali būti rastas atlasnienawisci.pl).Bendruomenėje jaučiama įtampa ir baimė, jog po artėjančių prezidento rinkimų visa Lenkija gali tapti zona be LGBTQ+. Antrai kadencijai kandidatuojantis dabartinis prezidentas Andrzej Duda išleido rinkiminės kampanijos pažadų sąrašą, pavadintą Šeimos aktu. Jame A. Duda žada „apginti santuokos instituciją“ ir „apginti vaikus nuo LGBT ideologijos“. Šeimos akte prieštaraujama leidimui tos pačios lyties poroms įsivaikinti bei „LGBT ideologijos skleidimui viešose institucijose“ ir pabrėžiama, jog pagal Lenkijos Respublikos Konstituciją santuoka yra ryšys tarp moters ir vyro.
Zonų be LGBTQ+ kontekste kilo kliūčių organizuojant Pride renginius bei įvyko ir atviros agresijos incidentų. 2019 m. birželį Žešove bandyta uždrausti LGBTQ+ Pride eitynes, pasak vietinės valdžios, dėl susirūpinimo sveikata ir saugumu. Teismai atmetė šį draudimą, tačiau eitynių metu priešiškos protestuotojų grupės, vedamos vietinio parlamento nario, išsirikiavo gatvėse ir kalbėjo rožančių melsdamos Dievo, kad šis pasigailėtų LGBTQ+ nusidėjėlių. Liepos mėnesį Balstogėje protestas prieš pirmąsias LGBTQ+ Pride eitynes peraugo į smurtą. Maždaug tūkstančiui eitynių dalyviųužkirto kelią keturis kartus didesnė priešininkų minia. Buvo skanduojami homofobiniai šūkiai ir įžeidimai, mėtomi kiaušiniai, supuvusios daržovės, plytos, akmenys ir petardos, sudeginta vaivorykštės vėliava. Už smurtinius veiksmus baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti 77 žmonės, vienas vyras apkaltintas keturiolikmečio sumušimu. Pasak Amnesty International, eitynėms nebuvo užtikrinta tinkama apsauga. Policija paskyrė maždaug 700 pareigūnų, tačiau atsižvelgiant į itin priešišką aplinką Balstogėje, Amnesty International teigimu, policijos apsauga akivaizdžiai nebuvo pakankama.
PiS ir Katalikų bažnyčia pasmerkė riaušes Balstogėje, tačiau neigė savo atsakomybę už neapykantos skleidimą. Toks Bažnyčios pareiškimas atrodo ypač veidmainiškai turint omenyje, jog, likus dviems savaitėms iki Pride eitynių, arkivyskupas Tadeusz Wojda paskelbė laišką, kuris buvo garsiai perskaitytas visose Balstogės bei aplinkinės Palenkės vaivadijos bažnyčiose ir kuriame buvo tvirtinama, kad LGBTQ+ Pride renginiai yra „prieš Dievą“. Tuo tarpu PiS lyderis Jaroslaw Kaczynski anksčiau buvo pavadinęs LGBTQ+ teisių judėjimą importuota ideologija, o liepos mėnesį vykusiame kampanijos renginyje, suorganizuotame kaip šeimos piknikas, rėmėjams pareiškė, kad jų pareiga yra ginti tautą nuo „Vakarų dekadencijos“ ir kad jie neprivalo „stovėti po vaivorykštės vėliava“.
ES išreiškė nepritarimą augančiai LGBTQ+ bendruomenės diskriminacijai Lenkijoje. 2019 m. gruodį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje griežtai pasmerkia išpuolius per eitynes, draudimus organizuoti LGBTQ+ renginius bei informuotumo didinimo programas ir zonų be LGBTQ+ kūrimą. EP ragina kitas ES institucijas ir Lenkijos valdžią išreikšti tvirtą nepritarimą LGBTQ+ asmenų diskriminacija ir imtis konkrečių veiksmų jai panaikinti.Taip pat 2020 m. gegužės mėnesį Europos Komisijos atstovai laišku priminė vaivadijų, pasiskelbusių zonomis be LGBTQ+ ideologijos, vadovams apie jų atsakomybę užkirsti kelią diskriminacijai seksualinės orientacijos pagrindu rengiant ir taikant Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) programas. Komisija pabrėžia, jog priešiški LGBTQ+ asmenims pareiškimai bei paskelbimas, jog tam tikroje teritorijoje LGBTQ+ asmenys nepageidaujami, pažeidžia ESIF programų nediskriminavimo principą.
Rusija
Rusijos Federacijoje LGBTQ+ bendruomenės patiriamas cenzūravimas ir smurtas pranoksta Lenkiją. 2013 m. Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymo pataisą, draudžiančią nepilnamečiams skleisti „netradicinių seksualinių santykių propagandą“. Nors netradicinių seksualinių santykių sąvoka yra gan plati ir miglota, akivaizdu, jog turimi omenyje homoseksualumas ir biseksualumas, ypač žinant, jog pirminė pataisos formuluotė draudė skleisti būtent homoseksualumo „propagandą“.Draudimas galioja informacijai, skleidžiamai spaudoje, televizijoje, radijuje ir internete. Už įstatymo pažeidimus taikomos baudos, taip pat galimas administracinis juridinių asmenų veiklos sustabdymas iki 90 dienų, ypač jei informacija skleidžiama masinės komunikacijos būdais. Baudžiami gali būti tiek juridiniai asmenys ir valstybės pareigūnai, tiek civiliai, be to, įstatymas gali būti taikomas ir užsieniečiams, kurie gali gauti tokio paties dydžio baudas kaip ir Rusijos piliečiai bei būti deportuoti.
Kaip ir Lietuvoje galiojantis nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, Rusijos vadinamasis LGBTQ+ propagandos įstatymas tariamai skirtas apsaugoti vaikus nuo žalingos, šeimos vertybes niekinančios informacijos, tačiau jo poveikis neigiamas ne tik jaunimui, bet ir visai LGBTQ+ bendruomenei. Pasak 2014 m. Human Rights Watch ataskaitos, šis įstatymas atima iš nepilnamečių prieigą prie jiems būtinos informacijos ir stigmatizuoja LGBTQ+ bendruomenę. Remiantis šia pataisa baudžiami LGBTQ+ teisių aktyvistai, cenzūruojami filmai ir knygos, blokuojami žiniasklaidos portalai ir uždaromos informavimo bei paramos platformos. Pavyzdžiui, nuo 2013 m. psichologinę paramą LGBTQ+ vaikams teikiančios internetinės platformos Deti-404 įkūrėja Elena Klimova už LGBTQ+ propagandos įstatymo pažeidimą buvo teisiama tris kartus ir svetainė uždaryta, o 2018 m. buvo užblokuota LGBTQ+ naujienų svetainė gay.ru ir pralaimėjus bylą kūrėjai buvo priversti kurti naują svetainę xgay.ru. Ypač neramina tai, kad bijodami neigiamų pasekmių LGBTQ+ temų neliečia psichikos sveikatos specialistai.
Human Rights Watch praneša, jog priešiškumas ir neapykantos kalbos bei neapykantos nusikaltimų skaičius Rusijoje išaugo po įstatymo priėmimo.Prisidengiant kaltinimais propagandos skleidimu, bandoma uždrausti įvarius Pride renginius ir iniciatyvas bei LGBTQ+ tapatybė ar LGBTQ+ teisių judėjimo palaikymas naudojamas kaip šmeižto priemonė siekiant užkirsti kelią šiems žmonėms dirbti pedagogais ar socialiniais darbuotojais su vaikais. LGBTQ+ propagandos įstatymas ne tik atveria kelią cenzūrai ir diskriminacijai, bet ir įgalina priekabiavimą bei smurtą. LGBTQ+ žmonės patiria priekabiavimą viešose erdvėse kasdieniame gyvenime – pranešama apie įžeidinėjimus ir smurtą gatvėje, metro, kavinėse, naktiniuose klubuose, net interviu dėl darbo; deja, dažniausiai nukentėjusieji nesulaukia praeivių pagalbos. Į homoseksualius ar biseksualius vyrus ir vaikinus bei translyčius asmenis taikosi organizuotos grupuotės, kurios atvilioja aukas į netikrus pasimatymus ir užpuola, neretai ne tik žemindamos, reikalaudamos pinigų ir smurtaudamos, bet ir filmuodamos įvykį.
Itin prasta LGBTQ+ žmonių situacija yra Čečėnijos Respublikoje, priklausančioje Rusijos Federacijai. 2017 m. įvyko vadinamasis „apsivalymas“: šimtai LGBTQ+ bendruomenės narių Čečėnijoje buvo pagrobti ir uždaryti slaptuose kalėjimuose, kur juos tardė ir kankino policija. Tarp sulaikytųjų daugiausiai buvo homoseksualumu įtariami vyrai, kurie buvo mušami ir veikiami elektrošoku bei verčiami išduoti kitų LGBTQ+ žmonių tapatybes. Bent trys vyrai kankinami mirė, be to, remiantis nepriklausomo laikraščio Novaya Gazeta tyrimu, naktį iš 2017 m. sausio 25 į 26 d. bent 27 sulaikytieji buvo nužudyti Čečėnijos sostinėje, Grozno mieste, ir paskubomis užkasti įvairiose miesto kapinėse.
2018 – 2019 m. atėjo antra suėmimų banga – Novaya Gazeta ir Rusijos LGBTQ+ tinklo duomenimis, buvo sulaikyta bent 40 žmonių ir bent du mirė. Persekiojimai prasidėjo po internetinės LGBTQ+ grupės administratoriaus suėmimo – kitos aukos buvo rastos pagal kontaktus jo telefone. Homoseksualumu kaltinami vyrai ir moterys buvo laikomi Arguno kalėjime bei Grozno Vidaus reikalų departamente, iš jų buvo atimti dokumentai siekiant užkirsti kelią pabėgimui iš regiono ir buvo grasinama sužaloti jų artimuosius, jei kaliniai viešai prabiltų apie sulaikymą. Grozne kalinti vyrai pranešė apie kankinimus, badą, ribojamą vandens kiekį ir nuolatinį pažeminimą. Už kai kuriuos suimtuosius reikalauta didžiulių išpirkų, vienas vyras teigia, jog jį paleidus jo seksualinė orientacija buvo atskleista šeimai, kuri buvo netiesiogiai paskatinta jį nužudyti. Čečėnijos lyderis Ramzan Kadyrov neigia, jog regione kada nors vyko tokie persekiojimai, tačiau yra pasakęs, jog homoseksualūs žmonės Čečėnijoje turi būti išnaikinti, „kad būtų apvalytas mūsų kraujas“.
Rusijos LGBTQ+ tinklas nuo 2017 m. rūpinasi LGBTQ+ žmonių evakavimu iš Čečėnijos. Dėl šios veiklos organizacijos darbuotojai sulaukia grasinimų smurtu ir mirtimi. Praėjusiais metais Rusijos LGBTQ+ tinklo vadovas Igor Kočetkov kreipėsi į policiją dėl vaizdo įrašo socialinėse medijose, kur jam buvo liepta laikytis toliau nuo Čečėnijos ir grasinta susidoroti, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas. Po kelių mėnesių 7 vyrų grupė įsilaužė į Rusijos LGBTQ+ tinklo savanorio namus ir pagrasino sumušti ir nužudyti, jei nepasakys, kur organizacijos darbuotojas David Isteev ir iš Čečėnijos pabėgusi moteris. Itin daug baimės sukėlė ekstremistinės grupės, pasivadinusios Saw ir skelbusios „Čečėnijos sugrįžimą“, sukurtas juodasis sąrašas su žinomų LGBTQ+ aktyvistų vardais ir pavardėmis, adresais bei nuotraukomis, kuriame buvo siūlomas užmokestis už paminėtų žmonių nužudymą. Elena Grigorieva, buvusi šiame sąraše, kartu su keliais kitais aktyvistais pasiekė, kad Saw svetainė būtų panaikinta, tačiau vos po kelių dienų ji buvo rasta nužudyta. Tiriant Grigorievos mirtį buvo ignoruojami ryšiai su Saw sąrašu, o pačios svetainės kūrėjų paieška nutraukta.
LGBTQ+ žmonių patiriama diskriminacija bei smurtas Lenkijoje ir Rusijoje sunkiai suvokiami šiandieniniame pasaulyje. ES skatina valstybes pasmerkti šiose valstybėse vykdomus žmogaus teises pažeidžiančius veiksmus, kaip LGBTQ+ bendruomenės cenzūravimą, pozityvios informacijos vadinimą propaganda, prieš LGBTQ+ asmenis, organizacijas, renginius ir iniciatyvas nukreiptą priešiškumą bei smurtą. Prisidėti gali ir kiekvienas iš mūsų – svarbu būti informuotam apie šias problemas ir savo žinias perduoti kitiems, kad LGBTQ+ bendruomenė nebūtų nutildyta.
Šaltiniai:
https://lgbtfreezones.pl/the-act
https://www.nytimes.com/2019/07/27/world/europe/gay-pride-march-poland-violence.htm
https://www.amnesty.org/en/documents/eur37/0775/2019/en/
https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2019-0101_LT.html
https://oko.press/ke-interweniuje-w-sprawie-stref-wolnych-od-lgbt/
https://www.ilga-europe.org/sites/default/files/Annual%20Review%202020.pdf
https://www.hrw.org/news/2019/05/08/russia-new-anti-gay-crackdown-chechnya
https://www.huckmag.com/perspectives/activism-2/the-sinister-story-behind-russias-lgbtq-kill-list