Pandemijos metu dauguma suskumba intensyviai rūpintis savo fizine sveikata ir patarimų, kaip apsisaugoti bei apsaugoti kitus, tikrai netrūksta – esame nuolat informuojami žiniasklaidos, pranešimų viešose vietose ir internete, galbūt net sulaukiame patarimų iš šeimos, draugų ir nepažįstamų žmonių.
Tačiau gerokai mažiau yra kalbama apie rūpinimąsi psichine sveikata dabar, kai mūsų visų gyvenimo ritmas yra kitoks, nei įprasta. Norėtume pasidalinti keliais patarimais ir nuorodomis, kurios tikimės jums pravers šiuo metu!
- Stenkitės vengti nepatikimų informacijos šaltinių – netiksli informacija gali padaryti daug žalos ir kelti nerimą; siūlome informacijos ieškoti:
- Bandykite palaikyti ryšius su kitais – žmonės yra socialūs iš prigimties, tad su nerimu geriau susitvarkome drauge nei atskirai; bendraukite su šeima ir draugais nuotoliu būdu, neatsiribokite!
- Nepamirškite pasirūpinti savo ir artimųjų fizine ir psichine sveikata, nesusijusia su pandemija – lėtinės ligos, ilgalaikės psichinės sveikatos problemos ir kiti negalavimai esant visuotiniam susirūpinimui virusine infekcija niekur nedingsta; pasirūpinkite reikalingais vaistais, nesigriebkite žalingų įpročių siekdami susitvarkyti su problemomis ir pabandykite nuraminti žmones, kurie žinote, kad yra jautresni dabartinei situacijai ir/ar gyvena vieni.
- Stenkitės mažiau naudotis socialinėmis medijomis – jose galite ne tik susidurti su neteisinga ar pertekline informacija, tačiau ir su nerimą bei stresą keliančiomis kitų žmonių nuomonėmis. Socialinės medijos taip pat gali „suvalgyti“ daug jūsų laiko, kurį įprastomis sąlygomis praleidžiate darydami kažką kitą – prisirišimas prie socialinių tinkų gali tapti žalingu įpročiu tvarkytis su nemaloniais jausmais.
- Prisiminkite pažiūrėti į situaciją iš kito kampo – priminkite sau, kad dauguma COVID-19 užsikrėtusių žmonių išgyvena tik švelnius simptomus ir kad daugybė specialistų nepailstamai dirba siekdami sustabdyti infekcijos plitimą bei prižiūrėti sergančiuosius. Svarbiausias dalykas, ką jūs galite padaryti yra pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais, taip užtikrindami, kad kuo greičiau visi galėsime vėl grįžti į savo gyvenimus įprastu ritmu.
- Planuokite į priekį ir susikurkite naują rutiną – dėl darbo ir mokymosi iš namų bei socialinio gyvenimo pasikeitimo įpatumų, daugumos mūsų darbo dienų ir savaitgalių vaizdas pasikeitė radikaliai. Labai svarbu šiuo metu išlaikyti kuo įprastesnę rutiną – jei įmanoma, darykite tipiškus dalykus jiems būdingu laiku: kelkitės, valgykite ir eikite miegoti tuo pačiu laiku, jei sportavote, skirkite pratimams namie laiko tuo pat metu kaip ir anksčiau; išlaikykite įprastą darbo/poilsio tvarkaraštį. Įprastos rutinos palaikymas jums ne tik padės išlaikyti bent dalį kontrolės savo gyvenime, tačiau ir padės lengviau bei greičiau prisitaikyti prie grįžusio gyvenimo ritmo kai karantinas baigsis.
- Būkite užsiėmę – kadangi dabar turite sąlyginai daugiau laisvo laiko, išnaudokite jį! Tai ne tik padės nukreipti mintis nuo už lango esančios situacijos, bet ir suteiks pasitenkinimo jausmą; padarykite kažką dėl savęs ir negalvokite, ar tai naudinga, ar ne; karantinas nėra indikacija produktyviai siekti pakitimų gyvenime ir neturėtumėte jaustis kalti, jei tiesiog leisite sau pasižiūrėti serialą, pagaliau susitvarkysite tą vieną stalčių, kurio nebuvote atsidarę nuo mokyklos pabaigimo ar tiesiog daugiau laiko praleisit su augintiniu – laikas, kurį skiriate sau nėra laiko švaistymas!
- Pajudėkite! Fizinė veikla padeda sumažinti nerimą ir pagerina nuotaiką dėl organizmo išskiriamų stresą mažinančių hormonų – endorfinų. Vos dešimt minučių pratimų gali ženkliai pagerinti jūsų nuotaiką!
- Pasirūpinkite sveika mityba – kelias iki šaldytuvo visiems gerokai sutrumpėjo, tad jei norite užkandžiauti, pasirinkite maistą, kuriame daug baltymų ir kalio – moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad toks maistas padeda nuraminti nuotaiką.
- Atkreipkite dėmesį į savo mintis – yra lengva užstrigti užburtame neigiamų minčių rate, tad jei sunku mąstyti pozityviai ir įžvelgti geruosius kasdienybės aspektus, pradėkite nuo mažų dalykų: atraskite vieną gerą įvykį tą dieną – gal atsikėlėte laiku arba valgėte skanius pietus arba kalbėjote telefonu su draugu, kurio pasiilgote? Nepamiškite, 5% yra daugiau nei 0%, tad net jei jums pavyko nuveikti mažai arba per visą dieną buvo vienas vienintelis geras dalykas, tai vis šis tas!
- Tiesiog kvėpuokite – gilus kvėpavimas ir meditacija yra puikūs būdai nusiraminti bei subalansuoti savo būseną. Gilus kvėpavimas aktyvina parasimpatinę sistemą, kuri padeda sulėtinti širdies ritmą.
- Padėkite kitiems – pagalba kitam žmogui gali suteikti pasitenkinimo savimi jausmą, suteikti dienai prasmės ir padėti nusiraminti.
- Palepinkite save nuotoliniais renginiais – šiuo laikotarpiu daugumai itin trūksta įvairių kultūrinių renginių. Nepamirškite, jog daugelis organizacijų siūlo nuotolinius koncertus ar pasivaikščiojimus po muziejus. Galite aplankyti Van Gogh‘o muziejų Amsterdame! https://www.youtube.com/watch?v=dd2byOFsXpo&list=PLp9bGKxyieV2dOlQUVMq0i_5QSShvghVP&index=8
Daugiau informacijos:
https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/daily-life-coping/managing-stress-anxiety.html
https://www.helpguide.org/articles/anxiety/coronavirus-anxiety.htm