Dažnai internete sutinkamas akronimas BDSM, apibūdinantis netradicinio pobūdžio lytinius santykius.Jų metu partneriai praktikuoja kinks – iš pažiūros „keistus“ seksualinius polinkius.
Akronimą galima išversti į suvaržymą ir discipliną, dominavimą ir nuolankumą, sadizmą ir mazochizmą. BDSM praktikoje daug reikšmės turi galios santykiai: dominuojantis partneris – tai asmuo, kuris prisiima psichologiškai dominuojančiąją rolę vyksiančiuose galios mainuose, o nuolankus partneris prisiima paklūstančią rolę. Tuo tarpu sadizmas ir mazochizmas yra terminai, apibrėžiantys ar asmuo mėgsta sukelti skausmą, ar jiems patinka, kai jiems sukeliamas skausmas.
Dėl disciplinos, skausmo ir galios mainų užimamos svarbos BDSM praktikoje neretai klaidingai manoma, kad BDSM kultūra bei bendruomenė yra prievartai prijaučianti. Neretai sutinkamas mitas, kad BDSM santykiai yra iš prigimties nesveiki, žalingi ir pavojingi. To nepatvirtina moksliniai tyrimai – pvz., 2013 m. The Journal of Sexual Medicine išleistas tyrimas teigia, kad BDSM praktikuojantys asmenys sulaukė geresnių rezultatų įvairiuose psichikos ir asmenybės testuose palyginus su testuotaisiais, kurie nepraktikuoja BDSM. Verta paminėti, kad BDSM draugiški dalyviai jautėsi labiau užtikrinti savo santykiais, emociškai stabilesni ir geriau priėmė atstūmimą, kadangi BDSM itin svarbus sutikimas – galima sakyti, kad tai yra BDSM pagrindas.
Kaip tik sutikimas ir atskiria BDSM nuo prievartos. Šiuose santykiuose niekas negali įvykti be visų dalyvaujančių asmenų noro ir leidimo, o žodžiai NE ir NENORIU yra pilni sakiniai, kurie turi būti išgirsti, suvokti bei jiems paklūstama, ir turi būti atkreipiamas dėmesys į bet kuriuos ženklus, parodančius, kad žmogus jaučiasi nepatogiai. BDSM praktikoje siekiant užtikrinti visų asmenų sutikimą ir saugumą yra naudojami įvairūs saugos žodžiai (safe words), skirti išreikšti norą sustoti, yra atidžiai stebima kūno kalba. Taip pat prieš, po bei lytinio akto metu partneriai atvirai komunikuoja apie savo jausmus, poreikius, užduoda klausimus, kad pasitikrintų, ar vis dar norima tęsti toliau.
BDSM bendruomenėje kalbos apie sutikimą nėra vien tik tušti žodžiai, skirti sukurti patrauklesnį įvaizdį žmonės, kurių vėliau drąsiai nesilaikoma. Vienas tai liudijančių pavyzdžių yra BDSM praktikuojančių asmenų pasipiktinimas 2015 m. išleistu filmu „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, sukurtu pagal E. L. James knygą. Jame vaizduojami santykiai, užsimezgę tarp literatūros studentės Anos ir turtingo verslininko Kristiano. Svarbiausias jų santykių aspektas yra tai, jog Kristianas ilgą laiką praktikuoja BDSM, o Ana ne; vis dėlto akivaizdu, kad Kristianas BDSM naudoja tik kaip priedangą manipuliacijoms partnere ir savo norui viską kontroliuoti.
Nors Kristianas ir Ana prasidėjus jų santykiams aptaria sąlygas, kurias jie kelia savo BDSM paremtiems seksualiniams santykiams, Ana, neturinti romantinių ar seksualinių santykių patirties, nėra pilnai informuojama apie galimybę sekso metu pasakyti ne ar paprašyti sustoti. Taip pat veikėjų santykiai toksiški iš Kristiano pusės – jis emociškai užsisklendęs ir nekomunikuoja savo jausmų, dėl to dažnai išsilieja ant Anos. Užuot atsiprašius, išsikalbėjus apie jį slegiančias problemas ir pakeitus elgesį, jis merginą papirkinėja brangiomis dovanomis ir elgiasi su ja lyg su daiktu. Dėl šių priežasčių BDSM bendruomenė nepalaiko „Penkiasdešimties atspalvių“ franšizės kaip geros reprezentacijos ir nuolatos pažymi, jog joje visiškai nėra matomas esminis saugumą ir malonumą teikiantis BDSM aspektas – sutikimas.