Birželio 19 d. minima Juneteenth (liet. Išsivadavimo diena), švenčianti JAV vergų išlaisvinimą. Šią dieną 1865 m. generolo Gordono Grangerio įsaku paskutiniai Teksaso valstijos vergai buvo paskelbti laisvais žmonėmis. Minėdami šią dieną, norime skaitytojus nukelti iš JAV į Karibų regioną ir supažindinti su įkvepiančia Haičio revoliucija.
Nors daugelyje Karibų salų vergai ne kartą sukilo dar prieš šią revoliuciją, tačiau Haitis 1804 m. tapo pirmąją sėkmingai iš vergijos išsivadavusia sala. Išsilaisvinimo kovos prasidėjo dar 1791 m. ir baigėsi vergovės panaikinimu bei pirmosios nepriklausomos valstybės Karibų regione paskelbimu. Revoliucijos sėkmė įkvėpė daugelį vergų sukilimų regione ir metė iššūkį europiečių įsitikinimams apie juodaodžių nepilnavertiškumą bei vergų gebėjimą puoselėti savo laisvę.
Deja, revoliucinės kovos sunaikino didelę dalį šalies infrastruktūros. Prie Haičio nuosmukio prisidėjo ir tai, jog Europos valstybės ir JAV, suvokdamos sėkmingą vergų sukilimą kaip pavojingą pavyzdį, galintį įkvėpti kitus, ekonomiškai ir politiškai ilgą laiką engė naują šalį. Be to, Haitis už nepriklausomybę buvo priverstas mokėti reparacijas Prancūzijai.
Ši revoliucija – ne tik itin reikšmingas istorijos įvykis, bet ir pamoka apie solidarumą. 1802 m. tūkstančiai lenkų legionierių buvo pasiųsti į Santo Domingo salą (dabartinį Haitį) kartu su Napoleono kariuomene malšinti juodaodžių vergų sukilimo. Legionieriai vylėsi, jog Prancūzija, Lenkijos okupantų priešė, už pagalbą padės atkurti padalintą ATR valstybę. Nors lenkams buvo pranešta, kad jie malšins kalinių maištą, atvykę jie suprato, kad kolonijoje iš tiesų sukilo vergai, siekiantys laisvės ir kovojantys prieš Prancūzijos valdžią. Su laiku kai kurie lenkų kariai pradėjo simpatizuoti Haičio gyventojams: tai buvo represuoti žmonės, prancūzų laikomi menkesniais ir besipriešinantys svetimai imperijai. Tad dalis lenkų, vergų kovą siedami su savo pavergtos tėvynės sunkumais, dezertyravo iš Napoleono kariuomenės ir stojo į sukilėlių vergų pusę.
Revoliucionieriams nugalėjus, Sant Domingo sala tapo Haičiu ir priėmė konstituciją, kuri, siekiant panaikinti rasinę hierarchiją, visus haitiečius paskelbė juodaodžiais. Už lojalumą ir paramą kovoje lenkai buvo pripažinti piliečiais; be to, jiems nebuvo taikomas įstatymas, draudžiantis baltaodžiams turėti žemės nuosavybę. Tad Konstitucija iš esmės juodaodžius apibrėžė ne rasės pagrindu – sąvoka reiškė žmogų, kuris kovoja už laisvę. Pirmas šalies prezidentas Jean-Jacques Dessalines lenkus vadino „Europos juodaodžiais“, taip akcentuodamas tautų panašumus ir brolystę.
Galime didžiuotis ATR kilmės legionieriais, stojusiais į kovą su metropolija, žiauriai išnaudojusia vergus – šie įvykiai atskleidžia solidarumo bei pagalbos engiamioms grupėms svarbą ir grožį. Ir, nors šiais laikais istorija dažnai pasitelkiama kuriant ksenofobiškus, priešinančius naratyvus, galima atrasti ir nepelnytai užmirštų įvykių, įkvepiančių kilnius veiksmus. Kita vertus, į vergų pusę stojo tik maža dalis legionierių, ir tai yra reikšminga detalė. Iki šiol daugelis žmonių visgi negeba suprasti engiamų grupių patiriamų skriaudų ir priešinasi judėjimams, siekiantiems geresnių sąlygų. Nors vergovė seniai baigėsi, nelikime akli pažeidžiamų grupių problemoms, gebėkime solidarizuotis su tais, kuriems paramos tikrai reikia.
Tekstą parengė Rokas Ramanauskas