Kiekvienais metais, gegužės mėnesį, minima tarptautinė slaugytojų savaitė. Šiuo sudėtingu laikotarpiu medikai patiria ypač daug streso: padidėjęs darbo krūvis, nesibaigianti pandemija ir netgi aprangos, po kuriomis upeliais bėga prakaitas – visa tai apsunkina ir taip nelengvą medikų darbą. Daugiau apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti medicinos darbuotojams, sutiko papasakoti bendrosios praktikos slaugytoja Violeta Skužinskienė. Violeta dirba globos skyriuje, kuriame, kaip ir beveik kiekvienoje globos įstaigoje, koronaviruso protrūkio nepavyko išvengti. Pokalbio metu slaugytoja atskleidė, kaip koronaviruso pandemija paveikė medikų kasdienybę bei emocinę sveikatą.
Su kokia kasdienybe susiduria bendrosios praktikos slaugytojas? Koks darbo pobūdis ir kokios atsakomybės?
Bendrosios praktikos slaugytojas, eidamas į darbą, niekada nežino, su kokiais iššūkiais gali tekti susidurti darbo dienos metu. Darbo pobūdis priklauso nuo to, kokiame skyriuje ar poliklinikoje yra dirbama, bet atsakomybė visada didelė už paciento sveikatą. Dirbant slaugos ir globos skyriuje su senyvo amžiaus ligoniais, kiekviena situacija tarsi nauja, nes tenka susidurti su daug skirtingų ligų turinčiais žmonėmis. Slauga – tai ne tik procedūrų atlikimas, tai ir psichologinių žinių reikalaujantis darbas tiek su pacientais, tiek su jų artimaisiais.
Kaip darbo rutina pasikeitė šios pandemijos laikotarpiu? Ar patyrėte daugiau streso nei įprastai?
Pandemijos laikotarpiu rutina darbe tapo ne rutina, o kova dėl kiekvieno žmogaus gyvybės, todėl susidūriau su didžiule įtampa, stresu bei ypač padidėjusiu darbo krūviu. Patirtis su koronavirusu kiekvienam medikui buvo nauja, tad ir pacientų gydymo procesas tapo labiau komplikuotas. Dirbant su senyvo amžiaus ligoniais, situacija dar pasudėtingėja ne tik dėl silpnesnio pacientų imuniteto, bet ir dėl įvairių kitų gretutinių ligų, kurios dažnai paūmėja, užsikrėtus koronavirusu. Kai mūsų įstaigoje užsikrėtė pirmieji globos skyriaus gyventojai, neilgai trukus susirgo ir kiti. To išvengti nepavyko ir mūsų skyriaus darbuotojams. Viso protrūkio metu, dar prieš gaunant teigiamą koronaviruso testą, maksimaliai apribojau kontaktus su savo šeima, kad bent apsaugočiau jų sveikatą.
Apibūdinkite savo emocinę sveikatą karantino metu, kai daugelis įstaigos pacientų susirgo koronavirusu? Ar sulaukėte paramos iš aplinkinių ir kas labiausiai padėjo išgyventi šį sunkų laikotarpį?
Emocinė sveikata karantino metu buvo kiek galima stipri, nes žinojau, kad reikia išgyventi šį sunkų laikotarpį ir padėti kitiems. Sunku buvo ne tiek dėl savęs, kiek dėl pacientų. Kartais jaučiausi taip, jog pacientui jau nebegaliu niekuo padėti. Tačiau kolektyve vieni kitus labai palaikėme, žinojome, kad kiekvienam dabar sunku. Taip pat kasdien, po darbo, daugiau jėgų suteikdavo ir skambutis iš artimų žmonių.
Kaip medicinos darbuotojai geba susitaikyti su pacientų mirtimi?
Dirbant slaugos ir globos skyriuje labai sunku susitaikyti su pacientų mirtimi, nes jie čia gyvena ir yra lyg šeimos nariai. Ir nors turiu ilgametę patirtį šiame darbe, kiekvieno paciento mirtis yra skaudi. Persirgus pačiai ir grįžus į darbą, buvo keista matyti tuščias palatas, kuriose gyveno anapilin išėję pacientai, tarsi vis dar negalėjau patikėti, kad žmogus jau negrįš.
Iš kur semiatės įkvėpimo savo darbe? Ar nebuvo minčių keisti profesijos?
Minčių keisti profesijos niekada nebuvo, nes šis darbas mano vaikystės svajonė. Tai tarsi hobis gerąja prasme.
Kokias mintis Jums kelia nuomonės socialiniuose tinkluose apie tai, jog karantino ribojimai nereikalingi? Kaip reaguojate į konspiracijos teorijas, susijusias su pandemija?
Į konspiracijos teorijas galiu atsakyti vienu sakiniu: niekada nemaniau, kad yra tiek nesusivokiančių žmonių.
Ką norėtumėte pasakyti žmonėms, kurie neįvertina medikų darbo?
Žmonės, kurie nevertina medikų darbo, tiesiog turi savo nuomonę apie tai, lygiai taip pat kaip apie bet kurios kitos specialybės atstovus. Visiškai to nesureikšminu. Man nesvarbu, kad mano darbo nevertina, svarbu, kad žinau, jog dirbu reikalingą bei prasmingą darbą, galiu padėti kitiems.
Vis dar esant sudėtingai pandeminei situacijai Lietuvoje, saugokime save ir savo artimuosius: nesibūriuokime didelėmis grupėmis, viešose patalpose teisingai dėvėkime kaukę, jei pajutome į peršalimą ar gripą panašius simptomus, venkime kontakto su kitais asmenimis. Nepamirškime ir medicinos darbuotojų, kurie kasdien kovoja už kiekvieno žmogaus gyvybę, saugokime tiek emocinę, tiek fizinę jų sveikatą, parodydami daugiau empatijos ir supratingumo šiuo sunkiu metu.
Dėkojame už pokalbį.
Parengė Egidijus Skužinskas