Šiandieniniame pasaulyje depresija paveikia daugiau kaip 264 milijonų žmonių, tad tikriausiai nerastume nei vieno, kuris nebūtų susidūrę su depresija ar kitais psichologiniais sutrikimais kokiomis nors aplinkybėmis. Tai gali būti artimas šeimos narys ar draugas, išgyvenantis depresijos epizodus, pašnekesiai draugų rate kaip sunku atlaikyti studijų metu patiriamą stresą ir nerimo priepuolius bei naujienų portaluose aprašomos žinomų žmonių išpažintys apie patirtis susiduriant su psichologinėmis problemomis. Nors susiduriame su žodžiu „depresija“ vos ne kasdien, bet ką tai reiškia iš tikrųjų? Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, parsireškiantis liūdesiu, sulėtėjusiais judesiais ir mąstymu, įvairiais somatiniais negalavimais. Depresija pasižymi ir daugiau požymių, kurie nesusipažinusiems ar nenorintiems suprasti ligos sunkumo atrodo, kaip pasiteisinimas ar „tinginių ligos“ požymiai, bet be kitų šias nuomones paneigiančių argumentų, iškyla liūdinanti statistika, kad būtent studentai, kurie daug dirbdami dėl savo ateities, nepalikdami laiko kokybiškam poilsiui , susiduria su psichologinėmis problemomis. Pagal Lietuvos studentų sąjungos 2017-2018 metų atliktą tyrimą „Socialinė dimensija“ net 4 iš 5 studentų patyrė didelį nerimą, 3 iš 4 – stiprų stresą, o apytiksliai 842 iš 2806 (daugiau nei 30%) apklaustų studentų išgyveno depresiją. Taigi, kodėl su šių dienų viena labiausiai paplitusių ligų susiduria studentai, kaip ją atpažinti ir padėti ne tik sau, bet ir kitiems išsilaisvinti iš depresijos ar patiriamų psichologinių sunkumų gniaužtų?

Dauguma studentų didžiąją savo laiko dalį skiria mokymuisi, o likusiu laisvu laiku, kai kurie suderina ir studijas universitete su darbu, kiti puoselėja savo pomėgiu ar kitaip sugalvoja būdų atsitrūkti nuo studijų. Ne paslaptis, kad studentai patiria didelį krūvį, spaudimą ir įtampą, kurie suintensyvėja sesijos laikotarpiu. Tai daro įtakos jų emocinei gerovei, o reakcijos į įvairias gyvenimiškas situacijas priklauso nuo kiekvieno studento individualios emocinės būklės, taip pat darbo ir poilsio režimo disbalanso, vienatvės (ypač šiomis dienomis, kai daugelis dėl COVID pandemijos didžiąją laiko dalį praleidžia namuose), nepakankamos socialinė paramos, santykių su artimaisiais, finansinių problemų, patyčių, sveikatos problemų bei genetinių polinkių sirgti psichinėmis ligomis. Svarbu, kad nustačius veiksnius ir priežastis sukeliančius depresiją, vėliau tai padeda tiksliau ir veiksmingiau pritaikyti gydymą. Bet svarbiausia kovojant su depresija yra suvokti, kokiais simptomais ši liga pasižymi. Atpažinus savyje bent keletą jų, nereikėtų sunerimti – galbūt tai natūrali reakcija į įvykius jūsų gyvenime, (pavyzdžiui, artimo žmogaus gedėjimas gali pasižymėti dideliu liūdesiu). Tačiau, jei pastebėjote, kad toliau minimi simptomai pasikartoja arba jaučiate savijautos pasikeitimus turėtumėte reaguoti ir nedelsti siekiant pagalbos:

• Bejėgiškumo jausmas
• Kasdieninė veikla nebeteikia džiaugsmo
• Apetito ir kūno svorio pasikeitimai
• Nemiga ir kiti miego sutrikimai
• Pyktis ar dirglumas
• Jėgų trūkumas, nenoras veikti įprastos veiklos
• Menkavertiškumas
• Neatsargus elgesys
• Sutrikusi koncentracija
• Be priežasties pasireiškiantis skausmas
• Neigiamos mintys

Nėra žmogaus, kuris nebūtų patyręs anksčiau minėtų požymių, tačiau depresija nėra „vienos dienos liga“, ji gali tęstis tiek, kiek jūs leisti jai vešėti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad depresija sergantys žmonės dažnai nesikreipia pagalbos, o kai kurie susimąsto ir apie savižudybę, todėl labai svarbus artimųjų ir aplinkinių dėmesys į besikeičiantį artimojo ar draugo elgesį ir laiku pasiūlant pagalbą.

Nors savigyda visų psichologinių problemų nepradangins, tačiau yra būdų kaip pasijausti geriau užklupus sunkiam etapui:

• Fizinis aktyvumas. Įrodyta, kad fizinė veikla didina serotonino kiekį smegenyse, kas lemia depresijos ir nerimo simptomų mažėjimą, pagerina miego kokybę. Svarbu atrasti mėgstamą sporto šaką ar mankštos rūšį, kuri motyvuotų ir teiktų malonumą. 
• Sveika mityba. Venkite alkoholio, kofeino, naudokite daugiau maisto produktų, kuriuose yra gausu Omega-3. Šaltuoju sezonu pasirūpinkite imunine sistema, vartokite vitaminus. Ypač svarbus vitaminas D, kurio iš maisto produktų gauname neužtektinai.
• Meditacija – tai procesas, kurio nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Daugeliui išbandžiusių meditaciją sumažėja stresas, pagerina miego kokybę, taip pat tai padeda pažinti save ir suvokti nuolat kankinančias mintis.
• Laiko planavimas – susiplanavus laiką mokslui, poilsiui, laisvalaikiui sumažėja galimybės patirti stresą dėl neatliktų darbų. Taip pat tai padidina motyvaciją ir leidžia surasti būdų išlaikyti pusiausvyrą tarp studijų ir poilsio.
• Bendravimas – taip pat svarbi priemonė suprasti ne tik save, bet ir užklupusio streso, depresinių nuotaikų priežastis. Bendraujant, dalinantis savo patirtimis, mintimis galima aiškiau išryškinti patiriamos neigiamos būsenos priežastis, taip pat kaip atsaką gauti aplinkinių pagalbos, patarimų ir supratimo.

Taigi, dabartinėje visuomenėje studentai susiduria su stresu, depresija ir kitomis psichologinėmis problemomis dažniau nei yra numanoma. Atpažinti psichologinių ar psichinių sunkumų kankinamą žmogų yra gana sudėtinga, kadangi šios ligos rečiau pasireiškia tiesiogiai išorėje ir yra slepiamos įtikinamomis šypsenomis, o tai kelia sunkumų jas gydyti. Žmogus dažniausiai gydymo turi siekti pats, o noras pakeisti mąstymą ir suvokimą apie realų gyvenimą, pradėti gydymo kursą yra mažiau pasireiškiantis nei kitų pasaulyje paplitusių ne psichinių lygų. Dėl stigmatizuojamo supratimo apie depresiją, netikslių žinių ar nepatikimų šaltinių apie šias problemas dalis su somatizacinias ar kitais psichologiniais sutrikimais susiduriančių žmonių bijo kreiptis į profesionalus dėl aplinkinių reakcijos, gydymo priemonių ar nenoro savo neigiamos būsenos sureikšminti ar pradėti ją suvokti kaip stabdžių efektu gyventi pozityvų ir sveiką gyvenimą pasireiškiančią problemą. Taip pat, svarbu pažymėti, kad kiekvienas žmogus yra labai individualus, tad ne tik simptomai, bet ir priemonės simptomams mažinti turi būti pasirenkamos individualizuojant žmogaus problemą, jos priežastis ir asmenybės bruožus, todėl labai svarbu kreiptis laiku į specialistus, kurie parinktų tinkamą gydymą ir suteiktų reikiamą pagalbą.