Parengė Julija Baublinskaitė
Gegužės 7 d. minima spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Nors nuo draudimo spausdinti lietuviškai pabaigos praėjo jau daugiau nei šimtas metų ir galime džiaugtis laisve reikšti savas mintis, cenzūra ne visose srityse yra tik prisiminimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kurio pataisa, draudžianti skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“, neretai naudojama kaip pretekstas vengti LGBTQ+ temų. Nepaisant to, didžiojoje dalyje spaudos Lietuvoje nebesusiduriama su aktyvia cenzūra. Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje vis aktyviau vykdoma propaganda prieš lytinį švietimą ir siekiama įvesti cenzūrai artimą draudimą.
Jau keletą pastarųjų metų moterų teisių ir LGBTQ+ teisių lenkų aktyvistai praneša apie augantį priešiškumą ir prarandamą valstybinį finansavimą programoms bei organizacijoms, kas verčia apriboti jų veiklą. 2019 metais Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ („Prawo i Sprawiedliwość“, PiS) pasiūlė lytinio švietimo uždraudimo įstatymą. Šis įstatymas pakeistų baudžiamąjį kodeksą ir pagal jį būtų baudžiamas „bet koks asmuo, kuris propaguoja ar pritaria nepilnamečio asmens lytiniams santykiams ar kitokiam seksualiniam aktyvumui“. Pedagogai, kurie specializuojasi lytiškumo ugdyme, mokytojai, knygų ar straipsnių jaunimui autoriai ir organizacijos, teikiančios informaciją apie reprodukcinę sveikatą ir seksualumą, gali būti nuteisti trejų metų laisvės atėmimu. Kai kurios siūlomo įstatymo formuluotės yra miglotos ir gali būti plačiai interpretuotos, taigi teoriškai bet kokie asmenys, kurie pasisako už kontracepciją, paauglių nėštumo ir lytiniu būdu plintančių ligų (įskaitant ŽIV ir AIDS) tarp nepilnamečių prevenciją, teikia pozityvią informaciją apie homoseksualumą, skatina lygybę, toleranciją, kovoja su diskriminacija ir smurtu, galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
PiS teigia, kad visapusiškas lytinis švietimas skatina paauglių nėštumą ir pavojingą seksualinį elgesį ir vadina jį „pedofilija“. Dešiniųjų grupės Lenkijoje yra vykdžiusios šmeižto kampanijas, kuriomis kaltino lytinio ugdymo pedagogus ištvirkimo skatinimu. 2019 m. kovą PiS lyderis Jarosław Kaczyński atvirai sukritikavo Varšuvos merą už tai, kad šis išreiškė palaikymą švietimui apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę. Jis tai pavadino išpuoliu prieš šeimas ir perspėjo, kad tai sukeltų „vaikų seksualizaciją“. Pasak PiS, programa, kurioje laikomasi Pasaulio sveikatos organizacijos lytinio švietimo standartų Europai, paaugliams sukeltų „priklausomybę nuo sekso“ ir „painiavą dėl lytinės tapatybės“. Įdomu tai, kad nepaisant tokios kovos su pedofilija, nėra užsimenama apie Lenkijos katalikų bažnyčioje vykusią seksualinę prievartą.
Dabartinė lytinio švietimo programa, vadinama „Pasirengimo šeimyniniam gyvenimui“ programa, skleidžia dezinformaciją, palaiko žalingus stereotipus apie lyčių vaidmenis ir seksualumą bei skatina priešiškumą aborto pasirinkimo laisvei ir neapykantą LGBTQ+ žmonėms. Pagal šią programą, seksas daugiausia skirtas reprodukcijai ir geriausia ir sveikiausia būtų turėti lytinių santykių tik su savo sutuoktiniu, todėl seksualinės sveikatos tema automatiškai nustumiama į šoną. Vadovėliuose skatinama abstinencija ir siekiama įdiegti katalikišką požiūrį į seksualumą, patariama nenaudoti prezervatyvų, net bandoma atgrasyti nuo apsilankymo pas ginekologą. Tai ypač neramina atsižvelgiant į tai, kad Lenkijoje mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio yra didžiausias Europoje. Vadovėliuose gausu ir seksistinių bei mizoginiškų komentarų, užuominų, jog dėl prievartavimų ir seksualinio smurto kaltos moterys, o nelygybė natūrali lyčių santykiams. Taip pat kai kurie vadovėliai patologizuoja homoseksualumą, pavyzdžiui, homoseksualumo apibrėžimas minimas skyrelyje, skirtame seksualumo problemoms ir seksualiniams nusikaltimams.
Mokiniai skundžiasi ir nekompetentingais mokytojais bei jų tolerancijos stoka ir homofobiniu požiūriu. Iš tų, kurie mokykloje turėjo lytinio švietimo pamokas, 24,1 % mokė katechetas ar katechetė arba dvasininkas. Apie seksualinį smurtą pamokose diskutuojama retai – tik 32 % mokinių yra palietę šią temą – o kai apie tai yra kalbama, smurtą dažnai bandoma pateisinti. Nors kalbėdami apie lytinį švietimą politikai dažnai mini, kad tai turėtų būti šeimos pareiga, 53 % paauglių namuose negauna jokios informacijos apie kontracepciją ir 65 % šeimų nekalbama apie pirmuosius lytinius santykius. 45 % paauglių žinių apie seksualumą šaltinis yra pornografija.
Tarptautinės organizacijos kaip Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Taryba, JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas bei Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas išreiškė nepritarimą „Pasiruošimo šeimyniniam gyvenimui“ programai bei lytinio švietimo kriminalizavimui. Pasak PSO, „lytinis švietimas palaipsniui aprūpina vaikus ir jaunimą ir suteikia jiems galimybę įgyti informacijos, įgūdžių ir teigiamų vertybių, leidžiančių jiems suprasti ir mėgautis savo lytiškumu, kurti saugius ir pilnatviškus santykius bei prisiimti atsakomybę už tiek savo, tiek kitų žmonių seksualinę sveikatą ir gerovę“. Galimybė gauti sveikatos priežiūrą, įskaitant informaciją apie lytinę sveikatą, yra žmogaus teisė.
Šaltiniai:
https://www.guengl.eu/issues/explainers/polands-criminalisation-of-sexuality-education-an-explainer/
https://www.hrw.org/news/2019/03/19/sex-education-under-fire-again-poland
https://www.hrw.org/news/2019/10/18/polish-parliament-should-scrap-bill-against-sex-education