Ne paslaptis, jog įvairus seksualinį susijaudinimą keliantis turinys yra ganėtinai populiarus ir dauguma mūsų atsitiktinai ar specialiai ieškodamos/i esame su juo susidūrusios/ę. Nepaisant to, visuomenėje bijoma atvirai kalbėti apie pornografiją, o kai yra šnekama, ji dažniausiai apibūdinama tik neigiamai. Toks vienpusis pornografijos vaizdavimas žalingas – stigmatizuojant pornografijos vartojimą ne tik nuneigiami jos privalumai (pvz., seksualinis pasitenkinimas), bet ir apribojama galimybė išmokti kritiškai vertinti ir sąmoningai suvokti vartojamą pornografinį turinį.
Dažniausiai su seksualiniu turiniu pirmą kartą susiduriame paauglystėje ar net dar anksčiau, tad itin svarbu ugdyti pornografijos raštingumą. Su vaikais ir paaugliais derėtų aptarti, jog pornografijos negalima laikyti edukacine medžiaga ar lytinio švietimo pakaitalu, nes tai tėra pramoga suaugusiems. Svarbu kritiškai vertinti populiariojoje pornografijoje sukurtas scenas, suprasti, kad jose neretai nerealistiškai ir idealizuotai vaizduojami žmonių kūnai, lytiniai organai, seksualiniai aktai, retai įtraukiami tokie seksualumo aspektai kaip sutikimas, apsauga nuo lytiškai plintančių infekcijų ar nėštumo, pagarbus elgesys su savimi bei partnere/iu ir sveikų santykių išlaikymas.
Pokalbiai apie pornografiją gali atverti duris ir platesnėms diskusijoms apie seksualinį darbą ir tai, ko nematome už kompiuterio ekranų. Svarbu žinoti, jog pasitaiko atvejų, kai populiariose pornografijos svetainėse talpinama medžiaga yra nufilmuota nesilaikant etikos standartų ir negavus visų dalyvių sutikimo ar tinkamai nekompensavus jų darbo. Toks seksualinis turinys turėtų būti atsietas nuo profesionalios etiškos pornografijos, kurioje pagal suderintus scenarijus vaidina sutikimus davusios/ę aktorės/iai ir už tai gauna algą. Matant tik rezultatą gali būti sunku įvertinti, ar jo buvo pasiekta legaliais bei pagarbiais būdais, tad skatintina naudotis patikimomis etiškos pornografijos svetainėmis ir mokėti pinigus už vartojamą pornografinį turinį taip pat, kaip mokame už legalių filmų ar muzikos platformų prenumeratas.
Galiausiai, išmokus kritiškai mąstyti apie patį seksualinį turinį, tampa lengviau ir kvestionuoti šio stigmatizavimą. Vienas pagrindinių veiksnių, sąlygojančių pasipiktinimą ir neryžtingumą pozityviai kalbėti šia tema, yra stiprios religinės arba konservatyvios pažiūros. Šiais įsitikinimais neretai motyvuojamas draudimas domėtis savo kūnu ir seksualumu bei natūralaus smalsumo apie savo lytiškumą traktavimas kaip nepagarbos moralei, nuodėmingumo, paleistuvavimo ir iškrypimo ženklo. Žmones gėdinant, kartais net keliant pasišlykštėjimą savimi dėl jų iš tiesų visiškai suprantamo ir natūralaus noro geriau pažinti save bei patirti malonumą, sudaroma sąsaja tarp amoralumo ir bet kokios autonomiškos seksualumo išraiškos, įskaitant pornografiją.
Kaip ir bet koks kitas medijų žanras, pornografija turi savų privalumų ir trūkumų, o jos vertė daugiausia priklauso nuo įgyvendinimo. Derėtų suprasti, jog seksualinio turinio stigmatizacija yra sąlygota tik vieno iš daugelio galimų požiūrių į seksualumą, tad pornografija savaime nėra moraliai bloga – svarbiausia yra kritiškai vertinti joje pateikiamus vaizdus ir idėjas bei jos sukūrimo aplinkybes. Naudojantis pornografija tinkamai galime ne tik patirti malonumą, bet ir išmokti kažko naujo.
Autorė Gabija Vaišnoraitė, redaktorė Julija Baublinskaitė