Gegužės 18 d. – pasaulinė AIDS (įgytas (akvizitinis) imunodeficito sindromas) arba ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) vakcinos diena. Kiekvienais metais minint šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į dešimtmečius besitęsiančius bandymus sukurti prevencinę ŽIV vakciną bei jos svarbą milijonams žmonių visame pasaulyje.
Nors yra nemažai manančių, kad AIDS epidemija baigėsi dešimtajame praėjusios amžiaus dešimtmetyje, tai tebėra opi problema ir mūsų dienomis. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, 2018 m. pasaulyje gyveno maždaug 37,9 milijonai ŽIV ar AIDS sergančių žmonių ir buvo užfiksuota apie 770 000 mirčių nuo su žmogaus imunodeficito virusu susijusių ligų. Ypač paveiktas subsacharinės Afrikos regionas – 1 iš 25 suaugusiųjų gyvena su ŽIV. Mitas yra ir tai, jog ši epidemija neaktuali Vakarų šalyse: nors bendra populiacija poveikio gali ir nejausti, tam tikros grupės, kaip vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, bei rasinės ir etninės mažumos, išlieka neproporcingai pažeidžiamos viruso. Pasak The Guardian, Jungtinėse Amerikos Valstijose tikimybė užsikrėsti ŽIV tarp baltaodžių homoseksualių vyrų yra apie 1 iš 11, o tarp juodaodžių homoseksualių vyrų – apie 1 iš 2.
Šiuo metu pagrindinis ŽIV prevencijos metodas tebėra švietimas apie apsaugos priemonių lytinių santykių metu naudojimo bei reguliaraus ŽIV testo atlikimo svarbą. Tikimybė sergančiam žmogui užkrėsti kitus mažinama gydant užsikrėtusįjį antiretrovirusine terapija (ART), t. y. skiriant antiretrovirusinius vaistus. Šie vaistai slopina viruso dauginimąsi, tačiau visiškai jo nesunaikina. ART gydomo žmogaus kraujyje esant mažesnei nei 50 viruso kopijų mililitre koncentracijai, ŽIV laikomas neaptinkamu ir perdavimo rizika yra maža, tačiau ne nulinė – 10 procentų gydomų asmenų lytiniuose skysčiuose kartais aptinkami virusai. Neužsikrėtusiems žmonėms gali būti skiriama preekspozicinė ŽIV profilaktika (PrEP). Kelių nepriklausomų tyrimų metu įrodyta, jog geriamos PrEP tabletės yra ypač veiksminga prevencijos priemonė jas teisingai vartojant, tačiau platesnį PrEP vartojimą riboja vaistų prieinamumo ne klinikinių tyrimų metu problema. Apskritai kalbant apie prevencinių priemonių prieinamumą jaučiama didelė atskirtis tarp skirtingų rasių bei socialinių klasių. Aukštas ŽIV paplitimas juodaodžių ir lotynų amerikiečių bendruomenėse siejamas su statistiškai mažesne turima prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų ir švietimo bei mažesnėmis pajamomis.
Itin efektyvus epidemijos valdymo būdas yra vakcinacija, tad nuo pat protrūkio devintajame dešimtmetyje bandoma sukurti vakciną, apsaugančią pasiskiepijusį asmenį nuo žmogaus imunodeficito viruso. Pirmasis prevencinės ŽIV vakcinos klinikinis tyrimas buvo atliktas 1987 m., tačiau saugi ir efektyvi vakcina vis dar nėra sukurta. Taip pat kuriama ir terapinė ŽIV vakcina, kuri galėtų būti skiriama sergantiesiems siekiant sulėtinti infekcijos vystymąsi ir palaikyti neaptinkamą viruso koncentraciją organizme be ART. Gaila, tačiau kol kas įmanoma gauti prevencinę ar terapinę ŽIV vakciną tik dalyvaujant klinikiniame tyrime.
Šaltiniai: