Šiandien, gegužės 15 d., pasaulyje yra minima tarptautinė šeimos diena. Paskelbus karantiną nemažai daliai žmonių teko grįžti pas šeimas ar dėl darbo perkelto į namus, apriboto judėjimo bei rekomendacijų likti namuose praleisti daugiau nei įprasta laiko su broliais, seserimis, tėvais, seneliais ir kitais šeimos nariais. Šis laikotarpis pateikia savų iššūkių kiekvienai šeimai – maža erdvė, nuolatinis buvimas kartu ir emocinė įtampa dėl esamos situacijos dažnu atveju nėra bendravimą lengvinančios aplinkybės. Konfliktai – natūrali visų santykių dalis, jie kyla net kai nėra ekstremalių sąlygų. Jei sugebama juos įveikti, išsiaiškinti, tai gali tapti paskata augti emociškai.
Deja, visame pasaulyje stebimas smurto artimoje aplinkoje augimas. Pekine įsikūrusi nevyriausybinė organizacija Equality, skirta kovai su smurtu prieš moteris, teigia nuo vasario pradžios, kai buvo uždaryta Hubėjaus provincija, ėmusi sulaukti daugiau pagalbos skambučių.
Ispanijoje pagalbos numeris, skirtas smurto artimoje aplinkoje aukoms, per pirmas dvi karantino savaites sulaukė 18 proc. daugiau skambučių nei tokiu pat laikotarpiu praėjusį mėnesį.
Jau balandžio 2 dieną Prancūzijos policija pranešė, kad šalyje smurtas namuose išaugo 30 proc. Vidaus reikalų ministras Christophe Castaner sakė paprašęs pareigūnų skirti daugiau dėmesio smurtui. „Rizika kyla dėl karantino“, – sakė jis. Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos tarybos narė, specializuoto centro vadovė Nijolė Meilutienė teigia, kad karantino pradžioje pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius buvo sumažėjęs, tačiau nuo balandžio 13 dienos pranešimų skaičius šovė aukštyn – vidutiniškai fiksuojamas 21 proc. pranešimų augimas. Kai kurie specializuotos pagalbos centrai fiksavo, kad pranešimų skaičius išaugo ir tris kartus.
Šios tendencijos, pasak specialistų, turėjo būti numatytos – smurto suintensyvėjimas stebimas ir Kalėdų ar vasaros atostogų metu, kuomet šeimos praleidžia daugiau laiko kartu. Be to, kai smurtautojai jaučia išorinį stresą bei patiria bejėgiškumą, ekspertų teigimu, pavojus kyla jų aukoms – dažnai tarp jų yra ir vaikai. Per karantiną Pagalbos vaikams linja daugiausiai skambučių sulaukia smurto ir prievartos temomis. „Dažniausiai skambina suaugę asmenys norėdami pranešti apie vaikus, patiriančius nepriežiūrą, fizinį bei psichologinį smurtą. Taip pat sulaukiame skambučių, kai piliečiai nori pranešti apie savo kaimynus, kurie galimai naudoja psichologinį smurtą prieš vaikus (šaukia ant jų, nepagarbiai juos vadina, jų akivaizdoje keikiasi ir kt.).“ Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtojai teigia, kad dalis vaikų džiaugiasi jų atvykimu – nutraukus tiesioginį mokymosi procesą nemažai prarado galimybę gauti sotaus ir skanaus maisto, kurį suteikia mokyklos ir darželiai, todėl darbuotojų atvykimas reiškia pasirūpinimą esminiais poreikiais. Tačiau užsikrėtimo grėsmė neturi daug įtakos vaikų savijautai – smurtas iš artimų žmonių atneša žymiai daugiau neigiamų emocijų.
„Turėjome skambutį, kuris buvo susijęs su seksualinio smurto tema. Paskambino vaikas, kuris pranešė, kad per socialinę svetainę Facebook gauna seksualinio turinio žinučių bei vaizdo įrašų, tuo pačiu jam siūloma atsiųsti ir savo apnuogintas nuotraukas ar vaizdo įrašus. Vaikui taip pat buvo grasinama, jeigu neatsiųs to, ko yra prašomas. Dėl šios situacijos kreipėmės į policiją bei VTAS. Taip pat berniukui buvo patariama nebeatrašyti į gaunamas žinutes bei apie tai pasipasakoti tėvams.“
Gegužės 8 dieną Lietuvos policijos spaudos konferencijoje buvo paskelbti statistiniai duomenys surinkti karantino laikotarpiu. „Nusikaltimai, susiję su smurtu šeimoje – lengvas kūno sužalojimas ir grasinimai nužudyti ir sužaloti – pakilo 10,7 proc. ir 16,5 proc. atitinkamai nuo 2019 metų pavasario.“ Policija tikėjosi smurto išaugimo, tačiau nustebino įvykdytų žmogžudysčių skaičius – Lietuvoje jis padvigubėjo nuo karantino pradžios, daugiausia įvykdoma namų aplinkoje. Kaip teigė Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Rolandas Kiškis bei generalinis komisaras Reanatas Požėla, nors ikiteisminiai tyrimai nėra baigti, apie pusė nužudymų siejama su smurtu, alkoholio vartojimu bei konfliktais. Anot R. Požėlos, per pusantro mėnesio užfiksuoti 22 nužudymai. Tyrimai rodo, kad smurtautojai partnerius ir kitus yra labiausiai linkę nužudyti per asmenines krizes, įskaitant darbo praradimą ar dideles finansines nesėkmes.
Karantino pradžioje buvo stebimas sudėtingas organizacijų prisitaikymas, resursų trūkumas dėl staiga išaugusio poreikio. Pasak organizacijos Pekine Equality bendraįkūrėjos Feng Yuan, jų pagalbos linija paskambinusi moteris pasakojo: susisiekusiai su pareigūnais jai buvo pasakyta, kad šie yra pernelyg užimti ir galės atvykti po krizės. Įvedus karantiną Italijoje buvo pranešta apie augantį smurtą artimoje aplinkoje, tačiau nukentėjusios moterys neturėjo kur eiti. Prieglaudos negalėjo jų priimti dėl pernelyg didelės infekcijos rizikos. Vis dėlto šiuo metu situacija yra pagerėjusi – prieglobstį smurto aukoms suteikia viešbučiai įvairiose šalyse.
Smurto atpažinimas ir pagalba
Išskiriamos keturios rūšys: fizinis, seksualinis, psichologinis (verčiantis auką baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių, pavyzdžiui, grasinimas, kad jeigu išeis susitikti su draugais, nebus įleistas namo, kai grįš) ir ekonominis (smurtautojas užkerta kelią aukai dirbti ar siekti išsilavinimo, kas ateityje sukurtų galimybę geresnei darbinei karjerai ir didesnėms pajamoms gauti, riboja jos galimybę disponuoti asmeniniu arba šeimos turtu). Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, seksualinis smurtas naudojamas kartu su fiziniu ir psichologiniu smurtu. Svarbu atpažinti, kad ekonominio ar psichologinio smurto pasėkmės yra tokios pat realios, kaip ir fizinio ar seksualinio.
Nuo smurto nukentėjusiems asmenims policijos elektroninių paslaugų portale sukurta speciali rubrika, kurioje pateikta visa būtina informacija smurto aukoms: https://www.epolicija.lt/web/guest/svarbi-informacija. Policija ragina stebėti kaimynus ir pastebėjus įtartinus požymius – sužalotą sugyventinį, padidėjusį alkoholizmą – nelaukiant pranešti.
Visais smurto prieš vaikus atvejais, kai yra pranešama apie fizinį ar psichologinį smurtą bei nepriežiūrą šeimoje, toks pranešimas turi būti perduodamas vaiko teisių apsaugos skyriui (VTAS), esančiam vaiko gyvenamosios vietos savivaldybėje. Kadangi specialistams yra svarbu žinoti tikslius duomenis apie šeimą, visų pirma siekiame motyvuoti paskambinusius, kad šie kreiptųsi į VTAS, nurodydami konkrečius kontaktus.
Pagalbos numeriai:
112 – nukreipimas į policiją.
8 800 66366 – “Pagalbos moterims linija”
116111 – “Vaikų linija”
8 800 28888 – “Jaunimo linija”